Tikriausiai daugeliui iš mūsų Velykos pirmiausia asocijuojasi su įvairiaspalviais margučiais. Kiaušinis nuo seno yra laikomas atsinaujinimo ir gyvybės simboliu, o velykinių kiaušinių dekoravimas yra populiari tradicija daugelyje pasaulio šalių.
Be kiaušinių, nemažai pasaulio tautų ant velykinio stalo deda ir keptą ėriuką. Tai nenuostabu, nes ėriuko arba avinėlio aukojimas buvo sena žydiška tradicija, kurią vėliau perėmė ir krikščionys. Šiandien avinėlio nors ir neaukojame, mėsos per Velykas valgome tikrai nemažai.
Vis dėlto be keleto panašumų, Velykų valgiai įvairiose pasaulio šalyse skiriasi – tai priklauso ir nuo regiono, ir kultūrinių tradicijų. Štai kaip atrodo velykinis stalas skirtingose pasaulio šalyse.
Lenkija
Kultūriškai į mus panašioje Lenkijoje Velykos yra didelė šventė, o velykinis stalas visada būna nukrautas gausiais valgiais. Be margučių, čia rasite ir daug kitų patiekalų iš kiaušinių. Pavyzdžiui, jajka faszerowany – tai kumpiu, sūriu, grietine ir garstyčiomis įdaryti kiaušiniai, kurie dar būna apvoliojami džiūvėsėliuose ir apkepinami. Arba biały barszcz (baltieji barščiai) – tai sriuba, gaminama iš ruginių miltų, bulvių, dešros, česnako, grietinės ir žinoma – kiaušinių.
Pagrindiniam Velykų šventės patiekalui lenkai dažniausiai renkasi mėsą: tai gali būti ėriuko koja, keptas paršiukas, keptas kumpis ar kalakutiena. Garnyrui patiekiamos bulvės, rauginti kopūstai, krienai ir tradicinė lenkiška duona, vadinama chałka. Ši duona gali būti valgoma visus metus, tačiau velykiniu ir kalėdiniu laikotarpiais – ypač populiari. Chałka yra truputį saldoko skonio ir dažniausiai gardinama razinomis.
Tradicinis velykinis desertas Lenkijoje yra babka wielkanocna – iš daugybės kiaušinių gaminamas pyragas, padengiamas saldžiu glaistu. Kitas populiarus desertas – tai džiovintų vaisių ir riešutų pyragas, vadinamas mazurek królewski.
Graikija
Graikų ortodoksai Velykas švenčia šiek tiek kitu metu nei katalikai, tačiau velykinis stalas būna toks pat gausus. Beveik kiekvienoje graikų šeimoje rasite tris pagrindinius patiekalus – keptą ėrieną, raudonai dažytus kiaušinius ir tradicinę duoną, vadinamą tsoureki. Ši saldoka šviesi duona dažniausiai kepama pynės formos, gardinama apelsino žievelėmis bei migdolais ir papuošiama kiaušiniu.
Kol gaminamas pagrindinis patiekalas, graikai mėgsta skanauti įvairius užkandžius. Tai gali būti sūrio pyragėliai, alyvuogės, feta sūris ar ryžiais kimšti vynuogių lapai, vadinami dolma. Po užkandžių valgoma avgolemono – tradicinė sriuba, gaminama iš vištienos sultinio, citrinos sulčių ir kiaušinio trynio.
Graikiškų Velykų pagrindinis patiekalas dažniausiai būna keptas ėriukas, patiekiamas su raudonėliu gardintomis bulvėmis. Kitas populiarus valgis – špinatų ir sūrio pyragas, vadinamas spanakopita.
Saldumynų Graikijoje taip pat netrūksta. Per Velykas dažnai valgomas sviestinis pyragas, vadinamas galaktoboureko ar sviestiniai sausainiai su sezamo sėklomis. Viskas užgeriama stipria graikiška kava ir graikišku vynu.
Italija
Ėriena ir kiaušiniai – vieni pagrindinių ingredientų taip pat ir itališkuose Velykų valgiuose. Su jais italai gamina savo tradicinius patiekalus, kurie skiriasi priklausomai nuo šalies regiono. Štai Neapolyje gaminama neapolietiška casatiello – velykinė duona, kimšta dešra, sūriu ir kiaušiniais, kurie įkepami tiesiai į tešlą. Iš Bazilikatos regiono kilęs kitas populiarus patiekalas, vadinamas brodetto pasquale – tai sotus ėrienos ir šparagų omletas.
Kaip ir Graikijoje, keptas ėriukas dažnai patiekiamas kaip pagrindinis Velykų valgis Italijoje, o kaip garnyras siūlomi kepti artišokai. Neretai ant velykinio stalo rasite ir tradicinės velykinės sriubos, gaminamos iš kiaulienos, jautienos ir kopūstų.
Ne tik Italijoje, bet ir daug kur pasaulyje yra žinomas tradicinis itališkas Velykų pyragas, vadinamas colomba di Pasqua. Išvertus iš italų kalbos tai reiškia „Velykų balandis” – būtent šio paukščio formos ir yra garsusis kepinys. Colomba di Pasqua – tai saldus mielinis pyragas, barstomas cukraus pudra ir migdolais. Prieš Velykas šio pyrago galima įsigyti daugelyje Italijos parduotuvių ir kepyklų – tik retais atvejais italai jį patys kepasi namuose.
Ispanija
Įvairūs saldūs kepiniai ir duona užvaldo ispanų namus jau savaitę prieš Velykas. Pavyzdžiui, rosquillas – tai velykinės spurgos, skoniu labiau primenančios pyragą, mat gaminamos iš raugintos tešlos. Rosquillas gali būti barstomos įvairiais pagardais, bet populiariausias – tiesiog cukraus pudra.
Kitas populiarus užkandis – torrijas – tai duonos riekelės, mirkytos piene, cukruje ir prieskuoniuose, o vėliau apvoliotos kiaušinyje ir apkeptos alyvuogių aliejuje. Įdomesnis patiekalo variantas – kai duona mirkoma vyne ir meduje, o iškepta apibarstoma cinamonu. Torrijas yra ypač populiarus užkandis Katalonijoje, dažniausiai patiekiamas Velykų antrąją dieną.
Per pačias Velykas dažniausiai gaminamas mona de Pasqua pyragas, kurį tradiciškai krikšto tėvai dovanoja savo krikšto vaikams. Šis pyragas yra didžiulės spurgos formos, o seniau į jo vidurį dėdavo kietai virtus velykius kiaušinius. Šiandien pyragas dažniau puošiamas šokoladiniais kiaušiniais, zuikiais ir kitomis dekoracijomis, pavyzdžiui, spalvingomis plunksnomis, įvairiomis figurėlėmis ir pan. Kepyklos visoje Ispanijoje varžosi, kas sukurs įdomesnį ir ekstravagantiškesnį mona de Pasqua pyragą.
Austrija
Sultingas keptas kumpis yra pagrindinis patiekalas ant velykinio stalo Austrijoje. Egzistuoja daug skirtingų jo kepimo būdų, tačiau vienas populiariausių – osterschinken im brotteig, kuomet kumpis yra tiesiog įkepamas į duonos tešlą. Kitas metodas yra troškinti kumpį kartu su raugintais kopūstais – tuomet ir pati mėsa įgauna savotišką rūgštoką skonį.
Populiariausias velykinis kepinys Austrijoje yra mielinis reindling pyragas. Yra daugybė šio kepinio variacijų, o kiekviena šeima Austrijoje turi savo receptą. Reindling pyragas gali būti tiek saldus, patiekiamas kartu su džemu ir sviestu, tiek ir valgomas panašiai kaip duona kartu su kumpiu, dešrelėmis ir kiaušiniais. Paprastai gaminama paprasta tešla iš miltų, pieno, mielių, kiaušinių ir sviesto, o tuomet jau kiekvienas gali ją gardinti tuo, kuo tik širdis geidžia.
Panašiai kaip ir prieš Kalėdas, taip ir prieš Velykas Austrijoje veikia velykinės mugės, kuriose galima įsigyti įvairių tradicinių valgių ir delikatesų, margintų kiaušinių ir suvenyrų.
***
Velykos yra didžiausia pavasario šventė, kurią mini krikščioniškos šalys visame pasaulyje. Pavasarį gamta atgimsta, tad nenuostabu, jog svarbiausias Velykų simbolis yra kiaušinis, kuris ne tik įvairiai dekoruojamas – iš jo pasaulio tautos gamina įmantriausius patiekalus.
Nors velykiniai valgiai įvairiose šalyse skiriasi, beveik visur yra valgoma daug saldumynų ir mėsos, ypatingai ėrienos. Velykos yra džiugi šventė, tad ir velykinis stalas – gausiai nukrautas skaniausių valgių.
Akvile Ben Haim @Meniu.lt
