Makaronus gina net įstatymai

Legendų apie makaronų kilmę begalė. Tyrinėdami IV a. prieš mūsų erą kapavietę Egipte, mokslininkai rado paveiksliuką, vaizduojantį kažką panašaus į makaronų gaminimo procesą. Dar daugiau - jie tikina radę ir pačių makaronų. Tuo pat amžiumi datuotame etruskų nekropolyje taip pat vaizduojami įvairūs įrankiai lakštiniams gaminti.

O mums nežinomas kulinaras Apicijus, gyvenęs amžinajame mieste imperatoriaus Tiberijaus laikais (I a. mūsų eros), savo kulinarinėje knygoje aprašo lazaniją ir makaronų pyragą primenančius skanumynus.

Ar nuo jų storėjama?
Riebalų turinčių produktų sąraše makaronai užima viena paskutinių vietų: 100 g gaminio yra tik 8 g riebalų (paros norma - 100 g). Be to, makaronuose gausu mums taip reikalingų angliavandenių: 74,2 g šimte gramų produkto. Juose yra ir baltymų (11 g - 100 g), B grupės vitaminų.

Jei valgysite makaronus triskart per dieną, ir dar gausiai apšlakstytus sviestu bei riebiais padažais, be abejonės, priaugsite svorio. Bet, kaip ir visur, čia svarbiausia saikas.

Be to, reikia žinoti, kokius makaronus pirkti ir kaip juos gaminti. Naudingiausi yra makaronai iš
kietųjų kviečių veislių ir vandens. Ir jokių kiaušinių. Visa kita - tai ne makaronai, tai tik makaronų gaminiai. Italijoje net įstatymu įtvirtinta makaronų gamyba iš kietųjų kviečių veislių, o gamyba iš kitos žaliavos prilyginama sukčiavimui.

Patarimas: atidžiai skaitykite, kas parašyta ant pakelio, ieškokite bent vieno iš šių užrašų: „A grupė, 1 klasė“, arba „durum“; „kietųjų veislių kviečiai“; „semolina di grano duro“. Taip pat atidžiai įsižiūrėkite į turinį. Tikri makaronai turi būti glotnūs, tolygios aukso ar gelsvos spalvos, lūžio vietoje stikliški, su nedideliu kiekiu juodų (nuo grūdų luobelių) ir baltų (neišmaišytų miltų) taškelių. Pakelyje jokiu būdu neturi būti jokių smulkių gumuliukų ir miltų.

10, 100, 1000
Manote, išvirti makaronus gali ir pirmokėlis? Kažin, nes šiokių tokių žinių ir įgūdžių tikrai reikia.

Svarbiausia sąlyga - teisinga vandens, druskos ir makaronų proporcija. Taigi atsiminkite: 100 g makaronų reikia 1 litro vandens ir 10 g druskos. 10, 100, 1000. Pripilkite vandens į aukštą puodą - maždaug tris ketvirtadalius tūrio. Druską suberkite tik vandeniui užvirus, prieš tai
sumažinę ugnį. Makaronų, jei jie ilgi, jokiu būdu nelaužykite - tiesiog suleiskite į puodą. Ir jokiu būdu neuždenkite puodo dangčiu, antraip jie ištiš ar sulips. Virimo laikas paprastai rašomas ant pakelio, bet geriausia vis paragauti, kad nepražiopsotume italų apdainuotos koncistencijos „al dente“ - „ant danties“: makaronai turi būti standūs, kietoki, o ne ištižę.

Nukoškite vandenį, kuo greičiau užpilkite makaronus padažu ir neškite į stalą. Prieš jus - patiekalas, be kurio nėra Italijos ir nėra italų, dabar labai madingos Viduržemio jūros dietos pagrindas.

Beje...
* Spagečiai valgomi su šakute ir šaukštu: pastarasis laikomas kairėje rankoje, o šakute pasmeigiama porcija makaronų ir sukama ant dantukų. Paskui šaukštu pakabinama padažo ir užsikandama spagečiais. Trumpi makaronai valgomi arba šakute, arba šaukštu.

* Mums įprastą šakutę su keliais dantukais maždaug 1700 metais sugalvojo karaliaus Ferdinando II valdytojas, kad būtų patogiau valgyti spagečius.

* Nuo Atgimimo epochos gaminamas vadinamasis popiečiaus padažas: į puodą dedami 2-3 gabalai veršienos, keli gabaliukai smulkiai pjaustyto rūkyto kumpio, šaukštelis sviesto, smulkiai pjaustytų svogūnų, morkų, salierų ir petražolių, įpilama baltojo vyno, sultinio, pagardinama česnako skiltele, gvazdikėliais ir citrinos žievele. Mišinys verdamas ant silpnos ugnies, paskui perkošiamas, paskaninamas žalumynais. Tokiu padažu užpilti makaronai, kaip pasakoja ragavusieji, daro tikrus stebuklus su vyrų potencija.

* Garsieji Bolonės lakštiniai neva buvo išrasti panelės Lukrecijos Borgia vestuvių proga. Virėjas savo kūrinį skyrė jaunajai: įmušė į tešlą daug kiaušinių, įlašino kelis lašus alyvuogių aliejaus, kad spindėtų, ir supjaustė plonytėmis juostelėmis, primenančiomis „ilgus šviesius merginos plaukus“.

* Manoma, kad valgyti makaronus su kečupu - prastas skonis.

* Daugiausia makaronų vienam gyventojui per metus sunaudoja, aišku,  italai - 28,2 kg, mažiausiai - egiptiečiai ir airiai - atitinkamai 1,2 ir 1 kg.

Pagal užsienio spaudą
XXL nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija