Kas, ką ir kaip valgo – prirašyta apsčiai. Juolab, kad kiekvienoje šalyje egzistuoja ne tik savi kulinarijos bruožai, bet ir per kartas atkeliavę maisto ruošimo būdai. Nusprendžiau pakalbinti vieną šeimą iš Libano. Buvo įdomu, ką jie skanauja...
„Mūsų šeima paprastai pusryčiauja apie 9 valandą ryto. Valgome tradicinius libanietiškus patiekalus, – pasakoja Charbel, gyvenantis netoli šalies sostinės Beiruto. – Paprastai ant mūsų pusryčių stalo puikuojasi sūris arba vadinamas labneh – jogurtinis sūris, kurį valgome su alyvų aliejumi, alyvuogėmis, duona ir zaatar (mišinys, paruoštas iš sezamo sėklų, raudonėlio, čiobrelių ir druskos). Taip pat rytais skanaujame džemo arba medaus, kuriuos tepame ant arabiškos duonos su sviestu, valgome virtus arba keptus kiaušinius, mūsų šeima mėgsta omletą, kartais pusryčiams patiekiame virtų pupelių su citrininiu padažu...“
„Taip pat pusryčių metu geriame arbatą, o kartais ir pašildytą pieną“, – pasakoja vaikinas. „Mes šiltą pieną dažniausiai geriame, kai peršąlame“, – atsakiau aš. „Įdomu, mes niekada negeriame šalto pieno, tik pašildytą.“
Pietų metu šeima paprastai užkandžiauja mezze/mazze – įvairiomis užkandėlėmis/salotomis, kurių, kaip sako pats Charbel, žino gal per 40 (tabbouleh, fattouch, hommos, baba ghannoung, kebe naye ar hommos bi kawarma ). Kaip aperityvą gurkšnojame arak – anyžinį likerį.
Vakarienei šeima valgo ant grotelių keptą mėsą meshwi (kebabai) arba ant grotelių keptą vištieną tawouk, taip pat gardžiuojasi mansaf – aviena su ryžiais, o užsigeria paprastai sultimis arba ta pačia anyžių degtine. Pastarąjį gėrimą, pasak Charbel, jie gurkšnoja užkandžiaudami kaip kokie prancūzai ar italai vyną tarp valgių. „Mes esame krikščionys, o libaniečiai musulmonai jo nevartoja, nors kai kurie paragauja kaip ir visi“, – pasakoja vaikinas.
„Koks yra nacionalinis libaniečių patiekalas“, – paklausiau. „Kebbe “ , – atsakė net nedvejodamas. Kas tai yra? Tai iš maltos avienos paruošti kukuliai (forma panašūs į ovalą), kurie gali būti kepami, sumaišyti su prieskoniais ir valgomi „žali“ kaip tarkime kebbe naye.
O saldumynai? Jų begalė, bet kaip tradiciškiausius įvardijo baklawa, halawa. Taip pat, pasak vaikino, tradiciški yra ir jo itin mėgiami kashta w assal – ledai su medumi. Charbel tvirtina, jog libanietiškos virtuvės patiekalai labai skanūs. „Bet mūsų šeimoje kartais ruošiami ir kitų šalių valgiai, pavyzdžiui, mes mėgstame itališką lazzania.
Jolanta Bagurskienė
Asmeninės nuotraukos
Taip yra ruošiamas jogurtinis sūris labneh: http://biology.clc.uc.edu/fankhauser/Cheese/Making_Laban/Labneh.htm
Meniu.lt informacija