Jei kada išsiruošite keliauti į Kanadą ar Jungtines Amerikos Valstijas, nepamirškite paragauti nuostabios gamtos dovanos – iš Šiaurės Amerikoje augančių klevų sulos verdamo sirupo. Šiek tiek tirštokas, bet skaidrus, skirtingo intensyvumo (nuo auksinės iki tamsiai rudos) spalvos, deginto cukraus skonį primenantis sirupas, pasižymintis įvairiaspalve poskonių gama, dar yra vadinamas Šiaurės Amerikos regiono „skystuoju gintaru“.
Gamybos paslaptys
Klevų sirupas dažniausiai yra gaminamas iš cukrinio, raudonojo arba sidabrinio klevo medžio sulos. Nors sulą galima išgauti iš beveik visų medžių, klevai jos sukaupia daugiau, be to, pastaroji yra kur kas saldesnė. Į klevo medžio kamieną tam specialiai yra įmontuojamas čiaupas, ir pro jį į paruoštą indą subėga bespalvė, beveik beskonė sula. Šioje suloje cukraus yra labai mažai, todėl ji vėliau yra kaitinama tam, kad išgaruotų vanduo ir būtų pasiektas reikiamos spalvos bei skonio koncentratas. Vienam litrui klevų sirupo pagaminti reikia maždaug 40 litrų klevo medžio sulos! Gaunamame koncentrate cukraus kiekis jau siekia apie 60 proc. Priklausomai nuo kaitinimo laiko, paprastai skiriamas šviesus (light), vidutinis (medium) ir tamsus (dark) klevų sirupas.
Klevų sirupas gaminamas jau labai seniai. Jį iš sulos virė dar Amerikos šiaurėje gyvenantys indėnai ir naudojo ne tik maistui, bet kaip ir vaistą nuo įvairių negalavimų. Šio sirupo gamyba vėliau susižavėjo Šiaurės Ameriką užkariavę kolonistai.
Šiuo metu klevų sirupo gamyba Šiaurės Amerikos regione užsiima ne tik stambesni verslininkai, bet ir pavienės šeimos, kurios iš kartos į kartą perduoda šio nuostabaus sirupo virimo paslaptis. Gamybos procesas per daugelį metų yra gerokai patobulėjęs. Paprastai gamintojai jiems priklausančioje žemėje, kurioje auga klevai, pasistato taip vadinamus „cukraus namelius“ (sugar houses) – juose vyksta sirupo virimo procesas. Pagamintas sirupas čia pat perkošiamas ir išpilstomas skirtingos talpos tarą. Sakoma, kad iš „cukraus namelių“, kai ruošiamas sirupas, sklinda nepakartojamas kvapas...
Šiuo metu klevų sirupo daugiausia pagaminama Kanadoje (Kvebeko ir Ontarijo provincijose) – apie 85 proc. viso pasaulyje pagaminamo kiekio. Sirupas verdamas ir JAV (Vermonto, Niujorko valstijose).
Kur pirkti ir kaip skanauti
Prieš perkant būtinai pasidomėkite, kur galima pigiau įsigyti geros kokybės šimtaprocentinio klevų sirupo (100 % Maple Syrup) – kai kuriose vietose šis sirupas gali kainuoti labai brangiai (ypač turistų lankomose vietose, suvenyrų parduotuvėlėse). Aukštos kokybės sirupo tikrai rasite miestų turgavietėse ar nedidelėse saldumynų parduotuvėlėse, o taip pat ir prekybos centruose, kur nuolatos apsipirkinėja vietos gyventojai. Vidutiniškai vienas litras šimtaprocentinio klevų sirupo Kanadoje kainuoja apie 12-15 Kanados dolerių. Sirupas dažniausiai išpilstomas į skirtingos talpos stiklinę ar plastmasinę tarą. Paieškokite į ypatingos formos (pav.: klevo lapo) stiklinę tarą išpilstyto sirupo. Tai puikus suvenyras ir gera dovana.
Pradžioje siūlyčiau sirupo paskanauti vieno. Tiesiog atsargiai įsipilkite sirupo į arbatinį šaukštelį ir pasimėgaudami ragaukite. Ką jaučiate? Kiekvienas klevų sirupo skonį apibūdina skirtingai. Viena gera bičiulė, mėgaudamasi atvežta dovana, prasitarė: „Mėgaujuosi kiekvienu šaukšteliu! Ką primena sirupo skonis? Jo neįmanoma apsakyti... Viename šaukštelyje jaučiu tūkstančius skonių!“
Kuo šviesesnis sirupas, tuo švelnesnis jo skonis. Tamsus sirupas yra intensyvesnis, pasižymi ryškesne skonių gama. Šviesų sirupą gamintojai pataria valgyti su blynais, vafliais, košėmis. Vidutinės ir tamsios spalvos sirupas pats savaime yra puikus desertas. Jis taip pat puikiai tinka kitų desertų – tortų, pyragaičių, pyragų, ledų, pudingų ir kt. – gamybai.
Nenustebkite, jei skanaujant sirupą pajusite netikėtą lengvo medžio dūmo, vanilės ar net kavos poskonį. Poskonis paprastai priklauso nuo gamybos eigos ir meto, kada iš klevų buvo išgauta sula. Kuo „turtingesnis“ poskonis, tuo kokybiškesnis sirupas.
Nauda Jūsų sveikatai
Kai norite pasaldinti sau gyvenimą, nepamirškite klevų sirupo, kuris turi mažiau kalorijų ir didesnę naudingų mineralinių medžiagų koncentraciją negu medus.
JAV įsikūrusio George'o Mateljano fondo duomenimis, klevų sirupas priklauso 100-tui sveikiausių pasaulio produktų. Fondas, atrinkdamas šiuos produktus, kreipė dėmesį ne tik į jų natūralumą, bet ir naudingų medžiagų koncentraciją, gerą skonį ir žinomumą.
Saldusis klevų sirupas yra puikus magnio ir cinko šaltinis. Dviejuose šaukštuose klevų sirupo yra net 22 % (0,44 mg) magnio dienos normos ir 4 % (0,55 mg) cinko dienos normos.
Klevų sirupas yra puikus saldiklis, kuris saugo jūsų širdį. Todėl pasaldinkite juo arbatą ar kavą – jis šiems gėrimams suteiks kitokį skonį. Pagardinkite klevų sirupu košes, blynus. Vietoje medaus naudokite konditeriniams gaminiams.
Laikymas
Atidarius klevų sirupo pakuotę, ją patartina laikyti tamsioje, vėsioje vietoje (šaldytuve). Nepradarytą pakuotę pakanka laikyti sausoje tamsioje lentynoje ar spintelėje. Vis dėl to, geriausiai sirupo skonis ir aromatas išsilaiko tada, kai jis laikomas šaldiklyje (jei neplanuojate kurį laiką jo suvartoti).
Klevų sirupas – Kanados šalies simbolis
Raudonas klevo lapas ne šiaip sau puikuojasi ant Kanados valstybės vėliavos. Jis yra tikras šios šalies simbolis. Jei netyčia Kanadoje būtumėte per Kanados dieną (liepos 1-oji), nustebtumėte pamatę, kaip kanadiečiai didžiuojasi savo šalimi. Lengvame vasaros vėjelyje plaikstosi šimtai „raudonai baltų“ vėliavų, miestų gatvės pilnos žmonių ir jų šurmulio. Net ir apranga ta proga šventinė – puošta baltais ir raudonais motyvais (pagerbiant Kanados vėliavą). O ką jau bekalbėti apie suvenyrus: marškinėliai, kepurės ir kepuraitės, šalikai ir šalikėliai.... Viskas balta, raudona arba klevo lapo formos.
Klevo lapas ne šiaip sau garbinamas simbolis. Klevo medžiai šią šalį apdovanojo tikru stebuklu. Kanadiečiai didžiuojasi klevų sirupu taip, kaip mes, lietuviai, gintaru. Tik turbūt dar aistringiau. Miestų turgavietės, gurmaniško maisto parduotuvėlės ir net paprasti prekybos centrai „nusėti“ įvairiomis iš klevų sirupo gaminamomis gėrybėmis. Ir ne tik pačiu originaliu klevų sirupu (kurį galima išsirinkti iš daugelio rūšių pagal jo spalvą, skonį ar įdomią pakuotę), bet ir kitais skanėstais – įvairiausių rūšių ir formų saldainiais, sausainiais, riestainiais, pyragėliais, ledais ar net klevų sirupo skonio arbata. Žiemą, tose vietovėse, kur aktyvus žiemos sportas (čiužinėjimas pačiūžomis, slidinėjimas ir kt.) ar vyksta kokie šventiniai renginiai, prekybininkai jums susibūrimo vietose pasiūlys žiemos gardėsį – klevų sirupo „tafi“ (maple taffi). Įkaitintas klevų sirupas tiesiog pilamas ant tam specialiai paruoštos vietos, padengtos sniegu ar ledu, ir į jį įsmeigiamas pagaliukas. Šąlantis sirupas voliojamas po sniegą tol, kol sustingsta ir tada galima mėgautis šia žiemos staigmena saldainio formoje. Labai skanu!
Kiekvienais metais Kanadoje, paprastai pavasarį, kai po žiemos miego bunda gamta, skirtingose šalies provincijose vyksta taip vadinamos “klevų šventės”. Viena iš jų – cukrinio klevo sirupo festivalis Ontarijo provincijoje. Šventės metu organizuojamos iškylos į gamtą, žaidimai, parodos, klevų sirupo ir jo gaminių degustacijos, ragaujami virtuvės meistrų paruošti patiekalai.
Turbūt labiausiai čionykščiai gyventojai klevų sirupą mėgsta valgyti su blynais. Tuo galima įsitikinti sudalyvavus dažnose blynų šventėse.
Klevų sirupo desertas
Tradiciniai Kanados prancūzų desertai paprastai ragaujami Kvebeko provincijoje. Pavasarį, kai švenčiamas klevų sirupo sezonas, restoranai siūlo daugybę iš šio produkto gaminamų desertų. Tradicinis Kanados prancūzų desertas nebus didelis ar prašmatnus. Tačiau nedideliame, iš išvaizdos paprastame torto ar pyrago gabalėlyje slypės netikėtas ir įspūdingas skonių, aromatų ir pojūčių derinys.
Šis gardumynas – tradicinis Kanados desertas, kuriame puikiai dera klevų sirupo saldumas ir deserto švelnumas, kurį jam suteikia grietinė. Mes juo dažniausiai gardžiuojamės savaitgalio vakarais, kai po sotesnės vakarienės dar truputėlį norisi kažko saldaus ar nepaprasto…
Desertui reikės:
250 g trapios bemielės tešlos, 300 ml rudojo cukraus, 2 didelių kiaušinių, 100 ml grietinės, 70 ml klevų sirupo (patartina tamsaus), 2 šaukštų lydyto sviesto. Puošimui: plaktos grietinėlės
Ruošimo būdas:
Orkaitę įkaitinkite iki 180-200 Cº. Bemielę tešlą iškočiokite, šiek tiek pabarstydami miltais, į maždaug 28 cm skersmens apskritimą. Tešla išklokite apvalią formą (maždaug 20 cm skersmens), kraštus užlenkdami į viršų pagal formos šonus. Kiaušinius išplakite su cukrumi iki purumo. Sudėkite grietinę, supilkite sirupą, sviestą ir plakite tol, kol masė bus vientisa, tarsi šilkinė. Įdarą supilkite į tešla išklotą formą. Pyragą kepkite žemutinėje orkaitės dalyje tol, kol tešla paruduos, o įdaras išsipūs, jo paviršius atrodys sausas, nors dar šiek tiek „judrus“ viduje, apie 50-60 min. Laikykite pyragą formoje kol visiškai atvės, o įdaras „nusileis“ ir išsilygins. Tada kelioms valandoms padėkite į šaldytuvą. Nedidelį pyrago gabalėlį puoškite plakta grietinėle.
Skanių pojūčių!
