Kanada – antra pagal dydį pasaulio valstybė po Rusijos ir didžiausia Šiaurės Amerikos valstybė. Rytines provincijas, vadinamas jūrinėmis, nuo likusios šalies dalies skiria žemi kalnai. Niūfaundlendas ir Princo Edvardo Sala – tai provincijos Atlanto vandenyne.
Kanada – įdomi ir graži šalis, kurios virtuvei būdingi skirtingi regioniniai bruožai. Kanados virtuvei įtakos turėjo šalių istoriniai ryšiai su Anglija ir Prancūzija, kurios 1400 metais kovojo dėl Kanados teritorijos kolonizavimo.
Vokietijos, Rytų Europos (įskaitant Lenkiją) ir Skandinavijos įtaka jaučiama vakarinėje šalies dalyje. Kanadoje susiformavo specifinis, unikalus kinų maistas (įskaitant „kinų švedišką stalą“, kuris „atsirado“ Vankuveryje antroje XIX amžiaus pusėje), taip pat jaučiamos eskimų tradicijos. Kanadiečiai kalba anglų kalba, išskyrus Kvebeką, kur kalbama prancūziškai. Buvusių kolonijų įtaka atsispindi ne tik kalboje, bet ir valgymo kultūroje.
Maistas Rytų Kanados provincijose rodo anglų palikimą, išskyrus Kvebeką, kur jaučiama prancūzų įtaka. Vakarų Kanados provincijose virtuvė atspindi turėjus ir kolonistus, kurie, kaip ir pietiniai kaimynai – Jungtinės Valstijos, gamino paprastus patiekalus iš prieinamų ingredientų. Šiaurinėje Kanadoje (Šiaurės vakarai, Jūkonas ir Nunavut teritorijos) dominuoja konservuoti produktai, jaučiama eskimų virtuvės įtaka. British Columbia vakarų pakrantėje įtaką maistui ir kultūrai padarė imigrantai iš Azijos.
Mėgstamiausi patiekalai Kanadoje truputį skiriasi regionuose ir yra stipriai paveikti jų šeimų palikimo, ypač susijusio su šventėmis. Visoje Kanadoje populiarus klevų sirupas ir klevų produktai, atspindintys klevo reikšmę, kurio lapas puošia Kanados vėliavą.
Vakarų kanadiečiai mėgsta produktus iš šalies ūkių ir rančų. Populiarūs kepsniai, grūdų patiekalai, uogos. Su uogomis dažniausiai valgomi blynai, vafliai, iš jų daromas sirupas, džemas ir pan. Kanadoje populiarus ne tik alus (Molson ir Labatts), bet ir obuolių ar vyšnių sidras.
Kanadoje, kaip ir daugumoje šalių, kai kurių švenčių metu gaminami tam tikri patiekalai. Pavyzdžiui, Bernso diena švenčiama sausio 25-ąją, minint škotų kilmės poeto Roberto Bernso gimimo dieną (1759-96). Šios dienos patiekalai: hagis – škotų nacionalinis patiekalas, cockaleekie soup (vištienos ir porų sriuba) ir dundee cake (vaisinis pyragas).
Kanados diena švenčiama liepos 1-ąją. Gyventojai šią dieną mini iškylaudami ir šaudydami fejerverkus (panašu į liepos 4-ąją Jungtinėse Valstijose). Išskirtinių patiekalų šios šventės proga neruošiama, valgomas greitasis maistas:mėsainiai, dešrainiai. Stalai būna papuošiami raudonos ir baltos spalvos staltiesėmis.
Tik 5 procentai Kanados žemių yra ariamos (auginami pasėliai) ir žemdirbystė prideda 2 procentus šalies produktų. Kanadoje auginami kviečiai, miežiai, kukurūzai, avižos. Pasaulyje tai trečia didžiausia grūdų eksportuotoja. Ūkininkai taip pat eksportui augina gyvulius, ypač Albertoje, Manitoboje.
Dažnas kanadietis valgo tris kartus per dieną. Pusryčiams mėgiami dribsniai, košės, pyragaičiai, sultys, kava, arbata, karštas šokoladas. Apie vidurdienį valgomi sumuštiniai arba sriuba, studentai per priešpiečius mėgsta kumpio ir sūrio sumuštinius, bulvių traškučius, riestainius, vaisius. Pietums, priklausomai nuo to, kur gyvena, kanadiečiai gali valgyti jūrų patiekalus (vakarinė pakrantė, pajūrio rytinės pakrantės provincijos), jautieną (vakarų Kanada, ypač Alberta), vištieną arba kiaulieną. Dauguma Kanados gyventojų mėgsta padažus, dažnai patiekiamus su įvairiausiais būdais paruoštomis bulvėmis. Populiarūs desertai, kurių sudėtyje yra klevų sirupo: Maple Syrup Upside-Down Cake arba paprastas Maple Sundae.
Vaida Jankutė
Parengta pagal užsienio spaudą
Nuotrauka fooddiary.blogsome.com
Meniu.lt informacija
Dėkojame Kanados Ambasadai ir Kanados
Žemės Ūkio ir Maisto Pramonės Ministerijai
