Kanados klimatas per šaltas, kad būtų galima auginti ir puoselėti vynuoges, tad kanadietiškas vynas yra gaminamas Pietų Ontarijoje bei pietinėje Britų Kolumbijos dalyje. Du pagrindiniai vyno gaminimo regionai – tai Niagaros Pusiasalis Ontarijoje bei Okanaganas britų Kolumbijoje. Žinoma, kadantietiškas vynas gaminamas ir kituose regionuose – Erio ežero pakrantėse bei Princo Edvardo Grafystėje Ontatijoje, Similkamino slėnis, pietinis Fraserio upės slėnis, pietinė Vankuverio salų dalis bei Goulfo saloes Britų Kolumbijoje. Taip pat nedidelis vynuogių bei pačio vyno kiekis yra parduodamas Kvebeke ir Naujojoje Škotijoje. Be to, Kanados vyno industrija vinifikuoja ir importuotas vynuoges bei jų sultis.
Ledo vynas, apie kurį jau skaitėte ankstesniuose „Kanados virtuvės mėnesio“ straipsniuose, gali būti gaminamas beveik visuose Kanados regionuose ir yra vienas iš dažniasiai atpažįstamų produktų tarptautiniame lygmenyje.
Kanadietiškas vynas yra gaminamas jau daugiau nei 200 metų. Ankstyvieji naujakuriai bandė kultyvuoti Vitis vinifera vynuoges iš Europos, tačiau jiems nelabai sekėsi. Jie suprato, jog svarbu susitelkti ties vietinėmis rūšimis Vitis Labrusca ir Vitis riparia bei ne vienu jų mišrūnu. Vis dėl to rinka šiems vynams buvo gana ribota dėl vyno specifinio skonio, kuris dažnai apibūdinamas kaip klastingas. Tačiau tai tapo mažiau matoma, kai sultys buvo pradėtos gaminti į porto bei chereso stiliaus vynus. Tam tikrą 1800 – ųjų metų periodą šių prieinamų vynų eksportas į Angliją padarė Ontariją vienu didžiausiu vyno eksportuotoju Šiaurės Amerikoje.
Per pirmąją XX amžiaus pusę blaivybės judėjimas ir vėliau pirkėjų poreikis spirituotiems ir saldiems vynams trukdė vystyti kokybiškų stalo vynų industriją. Vis dėl to 1960- aisiais metais pirkėjų poreikis pasikeitė – nuo saldžių spirituotų vynų iki sausesnių ir mažiau alkoholio savyje turinčių stalo vynų. Tuo pačiu metu buvo pastebėtas ryškus vyno gamybos technologijų pagerėjimas, priėjimas prie geresnių vynuogių rūšių ir ligoms atsparių klonų bei sistemiškas vynuogininkystės nagrinėjimas.
Po alkoholio draudimo panaikinimo Kanadoje 1927 -aisiais metais, provincijos griežtai apribojo vyno gamybos licenzijų skaičių. Beveik penkiasdešimties metų moratoriumas dėl naujų licenzijų išdavimo buvo galiausiai baigtas 1974-aisiais. T ą pačią dekadą prasidėjo parodomasis sodinimas, kad būtų parodyta, jog Vitis vinifera gali būti sėkmingai auginamos Kanadoje. Taip pat buvo atrasta, jog aukštos kokybės vynai galėtų būti gaminami, jei Vitis vinifera vynmedžiai būtų auginami mažesniais derliais, panaudojant naujas pinučių technologijas auginime ir įvedant atitinkamą priedangos vadybą.
1988- aisiais metais įvyko trys svarbūs nutikimai: laisva prekybe su Jungtinėmis Valstijomis, Vynininkų Kokybės Alianso (VQA) įkūrumo standartai bei didžiulė vynuogių vyno pagerinimo programa.
1990-aisiais metais Kanaos vynininkai tęsė savo veiklą rodydami, kad puikios vynuogių rūšys, auginamos vėsesnėmis sąlygimis, gali potencialiai įgyti sudėtingus skonius, delikatų ir pastovų aromatą, tvirtą struktūrą ir ilgesnų brendimo potencialą, nei jų analogai šiltesniuose pasaulio regionuose.
Kanadietiškas vynas užima mažiau nei 50% Kanados vyno rinkos, o tai padaro Kanadą viena iš keleto vyną gaminančių šalių, kur vietinės gamybos vynai neužima pagrindinės rinkos dalies.
Kol yra daug mažų kanadietiškų vyno fabrikų, vietinio vyno rinkoje ilgą laiką dominuoja dvi kompanijos: „Vincor International“ bei „Andres Wines“. 2006- aisiais metais „Vincor International“, kuri ankstesniais metais agresyviai augo dėl vyno gamyklų Kalifornijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje įsigyjimo, buvo pati įsigyta „Constellation Brands“, Jungtinėse Valstijoje esančios kompanijos, kuri yra viena iš svarbiausių pasaulio vyno verslo junginių.
Jolita Katkutė
Parengta pagal wikipedia.org
Nuotraukos www.atc.agr.gc.ca
Meniu.lt informacija
Dėkojame Kanados Ambasadai ir Kanados
Žemės Ūkio ir Maisto Pramonės Ministerijai
