Kaip Europoje prigijo bulvė?

Bulvė – daržovė, be kurios lietuviai neįsivaizduoja savo raciono. Apie ją sklinda legendos ir pasakojimai. Kiekviena tauta šią daržovę į savo virtuvę įsileido skirtingai.

Rusijoje apie bulvę buvo kalbama neigiamai: sakoma, kad pirmas bulvių krūmelis išaugo ant mitinio caro Mamerso dukters kapo, kuri buvo paleistuvė... Taigi, pagal sentikių prietarus, bulvių valgyti ne tik buvo nepatartina, bet ir negalima. Laikui bėgant, Rusijoje nelaimę nešančios bulvės tapo didžiausia dovana ir populiariausia daržove.

Ispanai XVI a. manė, kad nuo šios daržovės galima užsikrėsti raupais, o štai Vokietijoje priešingai – po šalį niokojančio Trisdešimtmečio karo ir bado Fridrichas Vilhelmas I paskelbė bulvių auginimą visos tautos pareiga.

Prancūzams bulvės buvo žinomos jau XVII a. pradžioje, tačiau jie ilgai nenorėjo jų įsileisti į savo virtuvę: mat ši daržovė buvo skirta tiems, kurie „neturi skonio“. Prie šios daržovės prancūzus pripratino garsus Paryžiaus vaistininkas Antuanas Ogiustas Parmantjė. Jis bulves išpopuliarino gudrumu: turtingiausiems Paryžiaus žmonėms vaistininkas patiekė pietus, kurių visi patiekalai buvo pagaminti iš bulvių. Šios daržovės skonis paliko didelį įspūdį – kitą pavasarį bulves pasodino daugybė prancūzų.

Į Lietuvą bulvės, kurioms mūsų klimatas puikiai tinka, atkeliavo XVIII a., Augusto III laikais. Tuomet bulves pradėjo sodinti ir turtingieji, ir valstiečiai. Šis keistas augalas, kuriuo karalius susižavėjo iš karto, buvo atvežtas iš užjūrio.

Šiandien bulvės yra mėgiamos visų Europos tautų gyventojų, noriai valgomos visais metų laikais, iš jų ruošiami patys įvairiausi valgiai.

Meniu.lt informacija