Ką žinome apie garsiąją Pekino antį?

Dažnas Kiniją sieja su vienu pasaulyje garsiu patiekalu - Pekino antimi. Žinovai tvirtina, jog tikrą Pekino antį galima gauti tik šios šalies vietiniuose ančių restoranuose. Tik ten, esą, galima tiksliai laikytis gaminimo proceso ir sukurti tikrą kinų virtuvės meno šedevrą.

Pekino antis - geras pavyzdys, kaip šio patiekalo gamybą keitė kiekvieno Kinijos valdovo rūmų įtaka. Šio patiekalo istorija siekia garsiosios kinų Sungų dinastijos (960-1279) laikus, kai antis būdavo kepama molio apvalkale. Vėliau, Juanų dinastijos laikais (1271-1368) viešpataujant mongolams, stengdamiesi prisitaikyti prie valdovų iš Šiaurės skonio tradicijų ją prikimšdavo avienos. Nuo Mingų dinastijos (1368-1644) pirmenybė teikiama ypatingai baltųjų ančių veislei su plona odele ir minkšta mėsa.

Pekino antis yra šventinių pietų kulminacija. Ją paruošti trunka šešiasdešimt septyniasdešimt dienų. Dvidešimties dienų ančių jaunikliai pradedami maitinti tiksliai nustatytu pašarų mišiniu. Kas šešias valandas į anties stemplę kemšamas mišinys iš žirnių, sorų ir kviečių, suformuotas rutulėliais. Per dieną antis priauga po penkiasdešimt šešiasdešimt gramų. Po penkiasdešimties šešiasdešimties dienų, kai antis jau būna maždaug trijų kilogramų svorio, ji papjaunama.

Per keturias ruošimo kepimui dienas atliekamos kelios kosmetinės procedūros, kad antis būtų ne tik skani, bet ir gražiai atrodytų. Kad išsilygintų raukšlės, tarp odos ir mėsos pripučiama oro - tada oda atrodo gražiai ir iškepusi būna labai traški. Kad antis nebūtų blyški, ji įtrinama maltoze. Dabar rausvai ruda oda gali apdžiūti ore. Į anties vidų pripilama karšto vandens, kad mėsa būtų pakankamai drėgna. Paukštis kepamas apskritoje krosnyje ant atviros ugnies, kūrenamos datulių, persikų ar kriaušių malkomis.

Valgomu šedevru paverstą paukštį virėjas visą parodo savo svečiams ir iš karto vėl išneša. Virtuvėje antis supjaustoma į aštuoniasdešimt ar šimtą gabalėlių ir patiekiama su įvairiais skaniais padažais bei mandarinų blynais.

Meniu.lt informacija