Ką geria turkai? (svetur)

Daugybė knygų yra prirašyta apie turkišką kavą. Nežinant tradicijų ir šalies gyventojų pomėgių, galima greitai nusivilti geriant „skystą“ arbatą su įkyriomis žemėmis. Pirma, žemių nereikia nuryti. Taigi, tikrą turkišką kavą reikia gurkšnoti atsargiai. Antra, nereikia tikėtis kofeino bangos išgėrus vieną puodelį tokio gėrimo, jis nėra stiprus, tik tirštas. Trečia, tokia kava geriama pasisėdėjimo metu, nes ji – tik puiki proga pasišnekučiuoti…

Arbata – tai pagrindinis turkų kofeino šaltinis. Ji ruošiama ypatingu būdu. Ji užpilama verdančiu vandeniu ir pateikiama delikačiuose, mažuose, švariuose stikluose, siekiant parodyti tamsiai raudoną spalvą, ir kad neatvėstų.

Turkijos parkai neįsivaizduojami be kavos ir arbatos. Kiekviena vieta, iš kurios atsiveria gražus vaizdas, turi arbatos namelį ir arbatos sodą. Tai gali būti paprastas medis su vaizdu į kaimą ar miesto rajoną, ant kalvų viršūnių su didingais slėnių ar jūros vaizdais, šalia uostų, prekyvietėse, pakelėje, su vaizdu į krioklį ar mišką.

Vieni įdomiausių gėrimų yra į butelius supiltos vaisių sultys. Pats populiariausias – boza, tirštas, raugintas gėrimas, padarytas iš kviečių grūdų, su trupučiu cinamono ir su saujele keptų žirnelių.

Sahlep – karštas gėrimas, gaminamas su pienu ir sahlep milteliais. Tai geras vaistas skaudančiai gerklei ir nuo peršalimo, be to, skanus.

Raki – tai tautinis turkų gėrimas, gaminamas iš įvairių vaisių skirtinguose regionuose, tačiau pagrindiniai yra vynuogės, figos ir slyvos. Graikijoje į ją pridedama sakų. Anyžinė raki vadinama duziko. Turkijoje raki pagaminama iš vynuogių liekanų. Raki nėra rauginama kaip vynas ar alus. Tai distiliacijos proceso produktas, todėl jai pagaminti reikia žinių ir specialių įrengimų.

Kadangi šis gėrimas gaminamas iš anyžių, į jį įpylus vandens, raki tampa balta kaip pienas ir įgyja malonų, aiškų skonį. Žmonės ją geria valgio metu ar kaip aperityvą.

Kristina Bagdonaitė
Meniu.lt bendraautorė
Daugiau apie pasaulio virtuves: http://virtuves.meniu.lt