Tolimoji Kolumbija - didelė šalis, labai įvairi kraštovaizdžio ir klimato prasme, nenuostabu, kad kulinarų čia laukia didžiulis vietinių ingredientų pasirinkimas. Jei dar turėsime galvoje, kad Kolumbijos virtuvės formavimuisi įtakos turėjo čiabuvių tradicijos, kolonistų ispanų atsivežtas kulinarinis paveldas, kitų europiečių imigrantų bei iš Afrikos atgabentų vergų maisto gaminimo tradicijos, taps aišku, kodėl šios šalies virtuvė tokia turtinga ir įvairi.
Koks maistas vyrauja labiausiai priklauso nuo šalies regiono - kiekviename yra tipiškų patiekalų, tačiau esama keleto, kurie pažįstami ir mėgiami visoje šalyje, ir būtinai bus paminėti, jei paklausite kolumbiečių, koks jų nacionalinis patiekalas.
Pirmiausia tai, žinoma, bandeja paisa - iš esmės tai yra visų įprasčiausių kasdienių produktų mišinys - ryžiai, raudonosios pupelės, malta mėsa, kepti bananai, avokadas, kiaušinis, dar vienas ar kitas papildomas ingredientas gali skirtis. Neįmantrus, užtat pigus ir sotus ‚‘‘paprastų žmonių‘‘ patiekalas, puikiai tinkantis, kai reikia pamaitinti didelę šeimą.
Labai panašus savo paskirtimi ir kilme yra ir sancocho troškinys – į jį galima dėti visko, ką pavyksta rasti virtuvėje – kukurūzų burbuolės, mėsos likučiai, bulvės, įvairūs šakniavaisiai, bananai lėtai troškinami didžiuliame puode, o vaišintis kviečiama ne tik visa šeimyna, bet draugai, kaimynai... Sancocho turi būti daug, kad pakaktų visiems. Troškinys valgomas su ryžiais ir avokado skiltelėmis.
Taip pat kolumbiečiai labai mėgsta ajiaco - bulvių ir kukurūzų sriubą, kuri valgoma su kaparėliais ir smulkintu avokadu - jie patiekiami atskirai ir įmaišomi prieš pat valgant ajiaco. Ši sriuba ypač populiari kalvotuose regionuose, kur vėsiau – ji šildo ir suteikia energijos.
Kolumbijos sostinėje Bogotoje mėgiami sotūs ir gardūs pusryčiai (toks rinkinys ypač gražiai atrodo kavinėse) – didelis puodelis kvapnios kakavos, šviežia saldi bandelė, pan de queso (bandelė su sūriu) ir gabaliukas specialaus minkšto sūrio, kuris valgomas ypatingu būdu – jį reikia įdėti į kakavą ir palaukti, kol jis kiek aptirps ir dar labiau suminkštės.
Na, o ieškantys aštrių pojūčių turėtų nuvykti į Santandero regioną, kurio kulinarinė pažiba yra… keptos skruzdėlės. Maistui vartojamos didžiulės vietinių skruzdžių, vadinamų hormigas culonas motinėlės, jos iškepamos, pagardinamos prieskoniais ir parduodamos nedideliuose pakeliuose kaip užkandis. Šios skruzdėlytės laikomos delikatesu.
Kitas charakteringas patiekalas, valgomas ir kaimyninėje Venesueloje – storas iš kukurūzų miltų kepamas blynas arepa. Arepos gali būti valgomos pusryčiams be nieko, arba kaip rimtesnis užkandis su visokiais įdarais – mėsa, daržovėmis, sūriu, jų būna ir saldžių, su cukrumi ir kokoso drožlėmis. Arepa taip mėgiama, kad kasmet didžiuosiuose Kolumbijos miestuose – Bogotoje, Medeline, Kali, Barankiljoje ir Bukaramangoje - net vyksta arepų festivalis.
Kitas labai populiarus, bet jautresniam skrandžiui (ar sielai) kažin ar patiksiantis patiekalas yra iš Tolimos regiono kilęs lechona kepsnys. Lechona – tai visas visutėlis paršelis – su galva, veidu, kanopėlėmis ir t.t. - kurio pilvas prikemšamas ryžių, svogūnų, žirnių, įvairių prieskonių, ir tuomet šis kūrinys lėtai (iki 12 valandų) kepamas molinėje krosnyje.
Kolumbija – derlinga šalis, nenuostabu, kad čia – gausus tropinių vaisių pasirinkimas – papajos, mangai, arbūzai, įvairaus dydžio, spalvų ir skonių bananai ir gausybė vietinių vaisių, neturinčių pavadinimo kitomis kalbomis... Vietiniai žmonės mieliau ne valgo vaisius, o spaudžia sultis ar plaka tirštus kokteilius – šiuos ir taip saldžius gėrimus jie dažnai dar pasaldina cukrumi. Išimtis – dideli, krakmolingi bananai, vadinami platanos, kurie tiesiog ant šaligatvio ar pakelėje kepami ant grotelių ir siūlomi kaip greitas gatvės maistas.
Kalbant apie gėrimus, pirmiausia turbūt į galvą ateina kolumbietiška kava. Taip, šioje šalyje auginama daug labai geros kavos, tik ji daugiausia skirta eksportui. Patiems kolumbiečiams kavos ruošimas nėra didelis menas - jie mėgsta greitą tirpią kavą, arba silpnoką, saldžią tinto. Užtat Kolumbijoje verta paragauti kakavos - čia ji labai skani, ruošiama iš specialiai tam skirtame metaliniame indelyje, vadinamame chocolatera, su pienu ir įvairiais pagardais - cinamonu, vanile, gvazdikėliais ar anyžiais.
Vienas įdomesnių gėrimų europiečiams bus kokamedžio lapų arbata, ypač mėgiama aukštikalnių regionuose, nes padeda organizmui prisitaikyti prie didelio aukščio. Žinoma, iš to paties kokamedžio lapų gaunamas kokainas yra nelegalus, užtat lengvu stimuliuojamuoju poveikiu pasižyminti arbata plačiai vartojama.
Monika Ditkevičiūtė @meniu.lt
