„Bellavista“ – puikus ne tik vaizdas, bet ir vynas (svetur)

Šiaurės vakarų Italijos sritis Lombardija mums bene geriausiai žinoma dėl joje esančio Milano – mados ir dizaino miesto. Tačiau sritis garsi ir savo vynais. Lombardijos pasididžiavimas – sausi putojantys „Franciacorta“ vynai.

„Franciacorta“ vynai vadinami Frančiakorta zonos (sostinė – Brešė), kurioje yra gaminami, vardu. Ant neaukštų kalnų šlaitų vynuogienojai šioje zonoje auginami jau kelis tūkstančius metų. Vynuogynų pavadinimo (lietuviškai Franciacorta – mažoji Prancūzija) kilmė aiškinama dvejopai. Vieni sako, jog žodžiais „franca curte“ arba „maži mokesčiai“ buvo vadinama vienuolyno žemių teritorija, turėjusi privilegiją nemokėti mokesčių. Kita legenda porina, jog normanų imperatorius Frederikas II, bekeliaudamas pro tas vietas, paragavo jose gaminamo vyno. Šis imperatoriui taip patikęs, jog jis nusprendė nebevykti į Prancūziją, taip smarkiai sutrumpinęs kelionę. Kad ir kaip būtų, „Franciacorta“ teritorijos vyndariai itin kokybišką vyną pradėjo gaminti tik prieš keletą dešimtmečių, dabar zonoje veikia 179 vyninės. Vienos iš jų, „Bellavista“ vyninės, vynų į Lietuvą atvežė bendrovė „Mineraliniai vandenys“ (MV), o pristatė Italijos someljė asociacijos narys Flavio Brenta. Pasak Gintauto Jašinsko, MV rinkos analitiko, Lombardijos „Franciacorta“ vynuogynų vynas Italijoje nelyginamas su jokios kitos vietos vynais. Kilus pagundai lyginti, dažniausiai prisimenamas šampanas, mat „Franciacorta“ vynuogynus garsina klasikiniu būdu gaminami putojantys vynai. Kita vertus, klimato bei dirvožemio charakteristikomis prancūzų Šampanė ir italų Frančiokorta yra panašios.

Lygiuojasi į Šampanę
Ponas Brenta atkreipė dėmesį, jog ant dažno „Franciacorta“ putojančio vyno butelio derliaus metų nepamatysi. Čia, kaip gaminant konjaką ar viskį, maišomi skirtingų metų (4-7 m. senumo derliaus) vynai. Gali būti įmaišyta ir 3 m. išlaikyto vyno – gaivumui išgauti. Dažnai vykdoma dviguba fermentacija, stengiantis kuo ilgiau vyną butelyje išlaikyti su mielėmis. Tas mielių aromatas vyne putojančio gėrimo žinovų yra itin vertinamas. Štai britai, sako p. Brenta, pirkdami putojantį vyną, žiūri, kad nuo mielių pašalinimo iš butelio iki jo patekimo į prekybą būtų praėję kuo mažiau laiko. Paisydami tokių įgeidžių vyndariai, gamindami tiek šampaną, tiek putojantį vyną, nenaudoja itin aromatingų vynuogių veislių: kad šių aromatas neužgožtų mielių kvapo. Dažnam kokybiškam „Franciacorta“ vynui būdingi elegantiški, smulkūs burbuliukai. Stambius, vadinamus „varlės akimis“ vyndariai mano esant   nestilingus.

„Franciacorta“ vynai gaminami iš įvairių vynuogių veislių. Pateisindami „prancūzišką“ vynuogynų pavadinimo kilmę, baltąjį vyną italai gamina maišydami 'Chardonnay' ir 'Pinot Bianco' veisles. Baltasis klasikinės dvigubos fermentacijos vynas gali būti gaminamas iš 'Chardonnay', 'Pinot Bianco', 'Pinot Grigio' derliaus. Kaip ir gaminant šampaną, „Franciacorta“ vyndariai gali įmaišyti ir tamsių uogų veislių 'Pinot Nero'. Raudonojo sauso vyno gamybai „Franciacorta“ vyndariai naudoja 'Cabernet Sauvignon', 'Nebbiolo', 'Barbera' ir 'Merlot' veisles.

„Franciacorta“ vyndariai ir jo kokybę prižiūrintys valdininkai kažkada žengė pagarbos vertą žingsnį Italijos vyno teisėje numatytą aukščiausią DOCG rangą skirdami tik klasikiniu būdu pagamintam putojančiam vynui. Įprastinis, nors ir aukštos kokybės neputojantis „Franciacorta“ vynas ženklinamas DOC rangu.

Galimybių paieškos
„Bellavista“ (it. – puikus vaizdas) vyninę kūręs Vittorio Moretti ir visa vyndarių komanda, pasak p. Jašinsko, ypatingą dėmesį skyrė vynuogyno plotų mikroklimatui ir dirvai pažinti. Sunku patikėti, tačiau vyndariai nužymėjo žemės plotelius, tinkamiausius konkrečiai vynuogių veislei auginti. Todėl jos baltuosiuose putojančiuose vynuose tokie aiškūs mineraliniai aromatai, kuriuos vynuogės įgyja augdamos gipso turinčiame podirvyje. „Bellavista“ vyninė, pasak p. Brentos, nemoja ranka į progresą, tačiau dažniau renkasi kelią atgaivinti senus, pamirštus vyno gamybos būdus. Putojančiam vynui skirta žaliava fermentuojama ąžuolo statinėse, kad įgautų elegancijos. Įprastas baltasis vynas ilgai laikomas naudotose statinėse, kad ąžuolo aromatas neužgožtų vyno. Pagrindinis „Bellavista“ vyndarys Mattia Vezzola tik 1976 m. įkurtoje vyninėje derina tradicijas bei modernumą.

Beatričė Laurinavičienė
„Verslo žinios“, 2006 06 09
Interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>