Legenda pasakoja, jog alyvmedį graikams padovanojo išminties deivė Atėnė. Ji susiginčijo su jūrų dievu Poseidonu , kas daugiau nuveiks žmonių labui. Poseidonas savo trišakiu smogė į uolą ir iš jos ištryško gaivus vandens šaltinis. Atėnė sviedė ietį į uolos plyšį, ietis įsišaknijo ir virto nuostabiu alyvmedžiu.
Jau ne vieni moksliniai tyrimai įrodė, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai kur kas rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kurių organų vėžiu, be to, daugelis jų yra ilgaamžiai. Be abejo ten klimatas švelnesnis, gyvenimas ramesnis, o šviežias derlius nuimamas 3 kartus per metus. Tačiau moksliškai įrodyta, kad svari Viduržemio jūros gyventojų sveikatos priežastis – alyvuogės ir alyvuogių aliejus. Bet nei vienas jų neaugina juodųjų alyvuogių – kodėl?
Kodėl nebūna juodų alyvuogių?
Žaliosios alyvuogės – tai ne visiškai prinokę alyvmedžio vaisiai. Žalių, ką tik nuo medžio nuskintų alyvuogių neįmanoma valgyti dėl jų kartumo. Netgi marinuotos žaliosios alyvuogės yra aštresnio skonio, todėl dažnai būna įdaromos: citrinų, ančiuvių, raugintų agurkų, krevečių, tunų, lašišų, česnakų, riešutų ir kitais įdarais. Kad ištraukti kartumą, alyvuogės mirkomos stipriame druskos tirpale. Įdomus faktas – žaliosios alyvuogės perpus mažiau kaloringos nei „juodosios“, kadangi sirpstant (tamsėjant) didėja ir aliejaus kiekis alyvuogėje.
Nokdamos alyvuogės tamsėja. Tačiau svarbu žinoti, kad jos niekada nepasiekia tos ryškiai juodos spalvos, kokios būna daugelis parduotuvinių alyvuogių. Natūraliai prinokusių alyvuogių spalva varijuoja nuo violetinės iki tamsiai mėlynos ar rusvos. Taip pat natūralių alyvuogių bruožas – nevientisa spalva. Tas alyvuogės šonas, kuris gavo daugiau saulės bus tamsesnis, kuris mažiau – šviesesnis.
Tuo tarpu nemaža dalis prekybos centruose parduodamų juodųjų alyvuogių iš tiesų yra geležies gliukonatu (E579) nudažytos žalios alyvuogės. Tad naivu tikėtis, kad jos pasižymės visomis, alyvuogėms priskiriamomis, sveikatinančiomis savybėmis.
Marinuojant prinokusias alyvuoges, jos mirkomos sūriame vandenyje, kurį po to pakeičia aliejus su įvairiais prieskoniais. Prinokusios alyvuogės taip pat būna ir džiovintos, tad įsigyje tokių, galite būti tikri, jog jų spalva natūrali.
Ne tik maistui skaninti, bet ir ligoms gydyti
Nors ištisus šimtmečius Graikijoje ir kitose Viduržemio jūros šalyse alyvų aliejus buvo laikomas vertybe, tačiau mokslininkai į jį atkreipė dėmesį tik pastaruoju metu. Alyvuogės reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, turi daug vitamino E, kuris pasižymi, organizmo ankstyvojo senėjimo procesų stabdymo galimybėmis bei gerina medžiagų apykaitą.
Nustatyta, kad alyvuogių riebalinės rūgštys veikia kaip vaistai, malšinantys skausmą, gydantys uždegimus. Šios riebalinės rūgštys saugo mūsų odos ląsteles ir neleidžia atsirasti alergijai, taip pat gerina atmintį.
Ypač didelį susidomėjimą mokslininkams kelia mononesočiųjų riebalų rūgštys, mažinančios širdies ligų riziką ir polifenoliai, kurie yra labai stiprūs antioksidatoriai.
Taip pat alyvuogėse ir jų aliejuje gausu vitamino A, kuris minkština odą, ji ne taip greitai sensta. Būtent dėl šių savybių alyvuogių aliejus plačiai naudojamas kosmetikoje, kurią galima pasigaminti ir namuose.
P.S. Viską, net tokius „vaistus“, kaip alyvuogės ar jų aliejus reikia vartoti su saiku.
Apie alyvuogių aliejaus naudojimą kosmetinėms reikmėms, namų sąlygomis, skaitykite čia >>
Informacija apie maisto priedus >>
MENIU.LT informacija
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Nuotraukos: Ieva Malaiškaitė
2011 01 13
