Gastronominės kelionės Lietuvoje

Atostogų malonumą galime patirti ne tik mėgaudamiesi gražiais vaizdais, bet ir per gomurį. Gastroturizmas - vis dažniau minima, bet dar ne visiems girdėta sąvoka. Gastroturizmas prasidėjo nuo vyno turizmo 1993m Italijoje, kuomet vyndariai kartu su vyno entuziastais įkurė judėjimą Movimento Turismo del Vino. Jų tikslas buvo ne tik skatinti vyno turizmą, bet ir raginti turistus daugiau domėtis vyno kilme bei kokybe. Nuo tada turistai ėmė vis dažniau vykti į vyno daryklas, susipažinti su vyno gamybos procesu, ragauti ir lyginti skonius. Vėliau žmonės ėmė gilintis ir į kitų produktų kilmę ir skonines savybes - sūrių, kumpių, alyvuogių aliejų ir t.t. Tikras gastroturistas savo kelionę planuoja pagal šalies virtuvę, jam svarbu, kad ragaujamas produktas būtų kilęs būtent iš šio regiono, pavyzdžiui Itališką picą jis ragaus būtent Neapolyje.

Turistai vis dažniau ieško autentiškų patirčių. Ši tendencija skatina ir gastroturizmą - keliautojai nori patirti unikalius skonius, kuriuos gali rasti tik vietinėje virtuvėje. Be to, dėl augančio susidomėjimo maisto turizmu, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje daugėja tokių renginių kaip sūrių festivalis, alaus šventė, taip pat atsiranda vis daugiau vietų kur organizuojamos vietinio maisto gamybos pamokos bei degustacijos. O neseniai atliktas Jungtinių tautų pasaulio turizmo organizacijos (PTO) tyrimas parodė, kad maisto renginiai (šventės, mugės, festivaliai ir pan.) yra viena iš didžiausų turistų traukos priežasčių. Gastronominio turizmo ekspertė, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad žmonėms visuomet reikėjo duonos ir žaidimų, todėl ir Lietuvoje sparčiai populiarėja maisto festivaliai, kurie yra lengviausias būdas pritraukti turistus net į mažus miestelius.

Paklausėme Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės nuomonės apie gastroturizmą Lietuvoje ir užsienyje. Jos teigimu nuo pernai metų jaučiasi stiprus gastroturizmo populiarėjimas visoje Europoje, o tam įtakos turėjo medija, kurioje vis dažniau minimas gastroturizmas, socialiniai tinklai, kurie skatina dalinimąsi rekomendacijomis bei pačių restoranų išpopuliarinti sekmadienio vėlyvi pusryčiai (eng. brunch). Evaldą džiugina, kad gastroturizmu domisi įvairūs žmonės - skirtingi socialiai sluoksniai, vyresni žmonės, jaunimas, studentai, kurie keliauja aplink Lietuvą paragauti kur kas daugiau nei šaltibarščių. Ji pasakoja, kad keliautojai susidaro maršrutus ir vėliau jeis kaičiasi. Sudarant maršrutą gastroturistai žino, kad į konkrečią vietą važiuoja ragauti konkretaus vietinio patiekalo, pavyzdžiui, Ventės rage reikėtų paragauti žuvies, Bistrampolio dvare - triušienos, Labanore - duonos. Evalda pasakoja, kad išryškėjo tendencija, jog kiekviena vieta, ieško savo išskirtinumo ir specializuojasi konkrečioje srityje, tai jaučiasi ir maitinimo įstaigų srityje - kiekviena nori turėti savo išskirtinį patiekalą ir dažnai netgi jo atsiradimo istoriją. Evalda rekomenduoja apsilankyti Ertilio name, Vilniuje, kur visi patiekalai turi savo istoriją bei puikų skonį, Nemajūnuose - ne tik paragauti, bet ir išmokti kepti Dzūkiškas bandas duonkepės krosnyje bei Kurhauze, Birštone, kur Evaldos teigimu ne tik aplinka, bet ir maistas yra kaip meno kūriniai.

Restoranų rinkodaros specialistė, profesionali gurmanė ir dervynas.lt įkūrėja Urtė Mikelevičiūtė pastebi, kad, gastroturizmo situacija Lietuvoje ir užsienyje gerėja kiekvieną pusmetį - vis daugiau žmonių atvyksta pažinti maisto ir šefų. Lietuvoje keliaujantiems turistams įdomu sužinoti, kaip gaminamas šakotis, kibinai ir kiti tradiciniai patiekalai. Urtė pasakoja, kad Lietuvos virtuvė tampa vis įdomesnė užsienio turistams, paragauti mūsų tradicinių patiekalų atvyksta blogeriai iš Italijos, Danijos, Prancūzijos, o Lietuvos vardas gastroturizmo kontekste minimas tokiuose žurnaluose bei portaluose kaip Food & Travel, Forbes ir BBC. Ieškantiems naujų skonių Urtė rekomenduoja neapsiriboti tik restoranais, ji sako, kad turi būti balansas tarp namų virtuvės, gatvės maisto ir šefų ruošiamo maisto, taip atrandamos įdomiausios patirtys. Jos manymu, verta paragauti ir gatvėje parduodamų čeburekų, o vėliau galite apsilankyti, pavyzdžiui, restorane Vila komoda Palangoje, kuris garsėja aukščiausio lygio vietine virtuve. Taip pat gastronomijos specialistė siūlo paieškoti atokesnių vietų už miesto ribos, taip atrasite išties autentiškas maisto patirtis. Viena iš jos rekomenduojamų vietų už miesto ribų - Vilkinė. Urtė pasakoja, kad šioje vietoje viskas nuo pomidorų iki vištų yra auginama vietoje, todėl čia galėsite mėgautis ne tik gražia kaimo aplinka, bet ir itin kokybišku bei skaniu maistu.

Gastronominio turizmo ekspertės, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ produktų ir rinkodaros skyriaus vadovės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, gastroturizmas yra tikras fenomenas - tai sparčiausiai auganti turizmo sritis Lietuvoje ir visame pasaulyje. Maistas tapo kelionės tikslu, o dėl šios priežasties auga kelionės metu maistui skiriamos išlaidos. Indrė pasakoja, kad turistai net trečdalį kelionių biudžeto skiria maistui ir mieliau renkasi apsistoti pigesniuose viešbučiuose ar pasirinkti pigesnes oro linijas nei taupyti maistui. Jos manymu, taip yra todėl, kad būtent maistas leidžia patirti, turistai nori pasijausti kaip vietiniai. Specialistė pasakoja, kad pusę Lietuvos keliautojų sudaro patys lietuviai, o kitą pusę užsieniečiai, kurių skaičius beje nuolat auga ir šiemet netgi viršijo progzones. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ taiko šiek tiek skirtingą komunikaciją lietuviams ir užsieniečiams. Visgi, užsieniečiai atvyksta į Lietuvą ragauti tradicinių patiekalų, tokių kaip šaltibarščiai, cepelinai, baltas sūris ir pan. Italas Carlo Petrini, lėtojo maisto pradininkas, šaltibarščius apibūdino kaip estetiškiausią šaltą sriubą. O kadangi lietuviams šie patiekalai yra įprasti, jie ieško naujų neatrastų skonių, tokių kaip dilgėlių ledai, agurkų džemas ir t.t. Indrė taip pat rekomenduoja apsilankyti Sakalų sodyboje ir paragauti jų gaminamo kugelio bei giros, Pakruojo dvare - degustuoti vietinį alų bei aplankyti dvaro spirito varyklą bei išbandyti aklą degustaciją Rusnės saloje, kur Indrės pasakojimu, atrasite įdomiausių skonių kaip, pavyzdžiui, šokoladas su šonine.

Restoranų gido Meniu.lt direktorius Laurynas Mažuolis džiaugiasi, kad Lietuvoje restoranai įgauna naują prasmę – restoranas pramoga, o ne valgykla. „Restoranų lankytojų lūkesčiai restoranams keičiasi. Jeigu seniau gero restorano standartą žmonės suprato kaip itin didelės porcijos už optimaliai žemą kainą, dabar jau ieškoma išskirtinumo skonyje ir patiekime. Juk gero šefo rankose patiekalas pavirsta į savotišką meno kūrinį“. Labai džiugu ir tai, kad vis daugiau restoranų Lietuvoje kuria modernios Lietuviškos virtuvės tradicijas: naudodami išskirtinai mūsų kraštui būdingus patiekalų ingredientus, išgauna netradicinių skonių ir formų. Kaip vienas iš tokių restoranų galėtų būti paminėtas itin senas Kaune įsikūres restoranas „Medžiotojų užeiga“, kuriame atrasite Lietuvos miškuose sumedžiotos lietuviškos žvėrienos patiekalų. Plungės rajone įsikūręs restoranas „Sala Plateliai Resort“ Jums gali pasiūlyti išskirtinius virtinukus su sterku. Nuodėmė būtų nepaminėti ir nuolat apdovanojimus gaunančio, Ventės rage įsikūrusio restorano „Šturmų švyturys“, vaišinančio lankytojus Kuršių mariose sugauta ir pagal lietuviškus papročius pagaminta šviežia žuvimi. „Atsižvelgdami į nuolat augantį lankytojų poreikį naujų skonių ir patirčių atradimams, pradėjome kurti restoranų žemėlapius, kuriuose siūlome ir siūlysime atrasti naujas patirtis keliaujant po įvairius lietuvos karštus ar susipažinti su gimtame mieste esančiais gastro šedevrais“.

Jei naujų skonių atradimas ir Jums teikia džiaugsmą, skatiname nedelsti ir likusius vasaros laisvadienius išnaudoti keliavimui aplink Lietuvą. Pristatome gastro žemėlapį, norintiems atrasti Lietuvą per skrandį.

Rekomenduojami aplankyti restoranai:

Šturmų švyturys; Šturmų k., Šilutės raj. (LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė)

Bistrampolio dvaras; Kučių k., Panevėžio raj. (LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė)

Labanoras; Labanoras, Švenčionių raj. (LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė)

Ertlio namas; Vilnius (LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė)

Kurhauzas; Birštonas (LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė)

Porto, Truklių k., Plungės raj. (LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė)

Kukudra, Kretingalė Klaipėdoos raj. (LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė)

Monte Pacis, Kaunas (LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė)

Vila Komoda; Palanga (Urtė Mikelevičiūtė)

Vilkinė; Buivydžių k., Vilniaus raj. (Urtė Mikelevičiūtė)

Pakruojo dvaro traktierius, Pakruojis (Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė)