Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Vitaminai: ilgina ar trumpina gyvenimą?

2010-11-30
Опубликовать вашу статью

Informacinės priemonės ir gydytojai kala į galvą, kad laisvieji radikalai yra blogai ir reikia su jais visomis priemonėmis kovoti. Ir tai kovai pasiūlo įvairiausių „ginklų“ - antioksidantų – vitaminų A, C, E, beta karotino. Tam, kad sustabdyti tą „oksidacinį procesą“, kuris esant kai kuriems susirgimams – vėžiui ar širdies - kraujagyslių ligoms, yra labai nepageidaujamas, bet vyksta intensyviai. Šis efektas pasiekiamas naikinant laisvuosius radikalus minėtais „ginklais“. Tik ar gerai tai daryti? O tai ir parodo laikas: danų mokslininkai pareiškė, kad kai kurie iš „ginklų“ ne ilgina gyvenimą, kaip buvo lig šiol kalama, bet atvirkščiai – trumpina jį.

„Sveikatinantis antioksidacinis efektas yra tik tada, kai sudėtinga cheminių medžiagų kombinacija yra natūraliame maiste“


Mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 233 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo ir ligoniai, ir sveikieji. Visi jie vartojo maisto papildus. Įvertindami įvairius faktorius, danų mokslininkai priėjo išvados, kad vitaminas A padidina priešlaikinės mirties riziką 16%, beta karotinas - 7%, vitaminas E – 4%. Vitaminas C niekaip neįtakoja į gyvenimo trukmę.
Milijonai žmonių iš buteliukų ir indelių beria sau į maistą šiuos vitaminus, tačiau apie jų naudą ar žalą niekas rimtai ir nesidomėjo – svarbu kapsi pinigėliai kompanijoms, gaminančioms juos. Britų mokslininkai, savo ruožtu, neseniai pareiškė, kad reikia vitaminus gauti natūralius su maistu ir pakvietė būti apdairesniems, vartojant antioksidantų kompleksus iš vaistinės.

Tokios pačios nuomonės yra ir profesorė  Penny Kris-Etherton iš Pensilvanijos universiteto. Ji tvirtina, kad reguliarus vitaminų ir papildų vartojimas nesumažina susirgimo širdies ligomis rizikos, kaip manyta anksčiau. Profesorė teigia, kad sveikatinantis antioksidacinis efektas yra tik tada, kai sudėtinga cheminių medžiagų kombinacija yra natūraliame maiste. 

Svarbiausia – išmokti įsiklausyti į savo organizmą

Tai štai kaip po šitos informacijos susijaukė sveikatos žinių skyrelis Jūsų galvose. Vieni sakė vienaip, dabar kiti sako kitaip. O kaip gi yra iš tikro. O iš tikro reikia žiūrėti kaip šie vitaminai-antioksidantai dalyvauja konkretaus žmogaus metabolizme.

Metabolizmas – (pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „virsmas, pokytis“) medžiagų apykaita, cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visuma. Jo dėka ląstelės gali augti, daugintis reaguoti į aplinką, judėti. Šiuo požiūriu metabolizmas yra gyvybės pagrindas. Medžiagų apykaita susideda iš dviejų priešingų vienas kitam, bet vykstančių tuo pat metu, procesų:

• Anabolizmo
• Katabolizmo

Anabolizmas ( asimiliacija) apjungia visas reakcijas, kurios susiję su būtinų organizmui medžiagų sinteze, jų įsisavinimu ir panaudojimu organizmo augimui, vystymuisi ir gyvybinių funkcijų palaikymui.
Katabolizmas (disimiliacija) apjungia tas reakcijas, kurios surištos su medžiagų irimu, jų oksidavimu ir išvedimu iš organizmo, energijos atsipalaidavimu.


Kiekvieno žmogaus organizmas yra tam tikro metabolizmo tipo – arba anabolinis, arba katabolinis. Vienu atveju tie patys vitaminai bus naudingi, kitu – priešingai, žalingi. Vitaminai, o apskritai ir bet kuri kita cheminė medžiaga, organizmui yra naudingi tiek, kiek jie gali subalansuoti metabolizmo procesą. Todėl kategoriškai teigti, kad kažkuris vitaminas, cheminė medžiaga yra naudinga ar žalinga, yra neteisinga – reikia įvertinti ir organizmo metabolizmą vartojimo momentu ir tik tokių atveju galima bus tiksliai pasakyti koks bus poveikis organizmui.

Kaip išsiaiškinti koks organizmo metabolizmo tipas?


Gyvenimas yra nuolat kintantis procesas ir vienareikšmiškai, absoliučiai vertinti kokią įtaką darys vitaminas ar kita kokia medžiaga gyvenimo trukmei – negalima. Kiekvieno mūsų organizmas yra unikalus, nors ir paklūsta bendriems dėsniams. O jeigu tiksliau, tai unikalus yra kiekvieno iš mūsų nukrypimas nuo dėsnių ir todėl sugrįžimui prie jų reikalingas individualus situacijos įvertinimas.

Organizmo skysčių - seilių, šlapimo pH paros bėgyje svyruoja. Matuojant juos ir išvedus savaitės paros vidurkį, gausite vidutinę reikšmę, kuri ir nusakys kas labiau dominuoja. Suaugusiam žmogui, pvz., šlapimo vidurkis turi būti pH 6.2. Jei gaunate daugiau - dominuoja anabolizmas. Tas pats su kūno temperatūra. Matuoti reikia ryto, dienos, vakaro ir nakties temperatūras. Jei vidurkis virš 36.6 - organizme dominuoja katabolizmas.


Jeigu analizuoti šį konretų vitaminų A, E atvejį, tai reikia žinoti, kad vitaminas A yra katabolikas, o E – anabolikas. Žmonėms, kurių organizmo metabolizmas yra subalansuotas,  šių vitaminų pavartojimas didelės žalos nepridarys, tačiau žmonėms, kurių organizmo metabolizme yra ryški vienos fazės dominantė – šie vitaminai gali arba gydyti, arba žaloti. Dominuojant katabolizmui, vitamino A vartojimas tik blogins situaciją, vartojant E – priešingai, gerins.
Vitaminas C metabolizme dalyvauja kaip neutralus agentas ir būtent dėl šios priežasties tyrėjams nepavyko nustatyti jo įtakos.


Šaltinis: www.homosanitus.lt
Nuotraukos: inmagine.com

2010 11 30