Valgome ne maistą, o trąšas?
Nitratai yra azoto junginiai, natūraliai randami dirvožemyje, naudojami laukų tręšimui. Natūraliai šie azoto junginiai taip pat susidaro mineralizuojantis dirvos organinėms medžiagoms. Azotines medžiagas augalai pasisavina ir kaupia iš dirvožemio. Todėl įmanoma, jog visiškai minimalūs nitratų kiekiai daržovėse gali būti net nenaudojant azotinių trąšų.
Taigi nitratų koncentracijos daržovėse priklauso nuo naudojamų organinių ir mineralinių trąšų kiekio, azotinių medžiagų kiekio jose. Taip pat skirtumai galimi priklausomai nuo daržovių rūšies, klimatinių sąlygų ir kitų faktorių. Nitratai taip pat gali patekti į šachtinių šulinių geriamąjį vandenį.
Kodėl nitratai žalingi organizmui?
Nitratų žala yra įrodyta moksliniais ir medicininiais tyrimais. Bet kokios nevienareikšmės interpretacijos neįmanomos, nes joms nėra pagrindo. N itratai, gauti su maistu ar vandeniu, organizme virsta toksiškesniais junginiais - nitritais. Šie jungiasi su kraujo baltymu – hemoglobinu sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi deguonies badas. Apsinuodijus nitratais ar nitritais, ima trūkti oro, pamėlynuoja oda, nuo didesnio jų kiekio vaikus ištinka mirtis. Be to, patekę į žarnyną, tulžies ir šlapimo pūslę, šie dariniai jungiasi su baltymų apykaitos produktais ir sudaro druskas, galinčias sukelti vėžį.
Dr. Kamelijos Kadziauskienės teigimu „Bandymais įrodyta, kad patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų ir nitritų kiekis sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, pakeičia daugelio fermentų aktyvumą, imunologinę bei generatyvinę funkcijas. Kadangi organizme nitratai virsta nitritais dėl daugelio mikroorganizmų poveikio, svarbu, kad vaikai, ypač sergantys infekcinėmis ligomis, negautų su maistu didelio nitratų kiekio. Senyvo amžiaus žmonių, ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis, alkoholinių gėrimų vartotojų ir kt. atvejais, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams, o tuo pačiu ir nitritams, padidėja.“.
Ar egzistuoja saugus nitratų kiekis?
Pasaulyje ir Europos Sąjungoje yra nustatyta vieninga leidžiama nitratų paros norma (ADI – acceptable daily intake), kiekis maiste, kurį suvartojant kasdien, per parą kilogramui kūno svorio per visą gyvenimą nesukeliamas neigiamas poveikis sveikatai – 3,7 mg/kg kūno svorio/parą, t.y. 60 kg sveriantis žmogui yra saugu suvartoti iki 222 mg nitratų, o 15 kg sveriančiam vaikui iki 55 mg per parą.
Tačiau niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Kiek nitratai organizme kaupiasi sudarydami druskas (nitrozaminus) įtakoja sergamumą tokiomis ligomis, kaip vėžys iki šiol nėra ištirta.
Išbandyti šių teiginių nenorėtų nei vienas, tačiau kol tylėdami perkame tai, ką bruka prekybininkai – niekas nepasikeis. Prekybininkai ir pramoninkai gali nurodyti nitratų kiekį ant produktų pakuočių, tai nedraudžiama. Tačiau, kam tai daryti, kai yra pavojus, jog pirkėjas prekės viršijančios nitratų normas tiesiog nepasirinks. Prekybininkai parduoda tai, ką perka pirkėjai ir kol pirkėjui tinka nitratais ir pesticidais pripumpuoti produktai – niekas nesikeis.
Kituose straipsniuose skaitykite apie tai, kaip sumažinti nitratų kiekį nusipirktuose produktuose ir kodėl nitratai neaplenkia ir ekologiškų daržovių.
MENIU.LT informacija
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Nuotraukos: inmagine.com
2010 11 17
