Kiek ir kokio vandens gerti?
Vanduo – padeda išvengti daugybės negalavimų. Tuo tarpu skysčių trūkumas mažiną darbingumą, sukelia silpnumą ir nuovargį, gali sukelti depresiją, galvos skausmus, mėšlungius. Smegenys ypatingai jautriai reaguoja į vandens trūkumą, nes jos 80% sudarytos iš vandens. Jeigu skysčių prarandama daugiau nei 2 proc. kūno svorio, pasireiškia protinės veiklos sutrikimai – menksta gebėjimas sukoncentruoti dėmesį, orientuotis sudėtingose situacijose. Organizmas negali sukaupti skysčių atsargų. Tuo tarpu per dieną jų praranda 2,5 – 3 l. Todėl jų kiekis turi būti nuolat papildomas.
Nors vandens poreikis priklauso nuo individualių organizmo savybių, bendra formulė vidutiniam skysčio poreikiui paskaičiuoti – 35 ml skysčių, vienam kūno svorio kilogramui, tad sveriančiam 70 kg, per dieną reikėtų suvartoti maždaug 2,5 l skysčių. Jei mitybos racione daug daržovių ir vaisių, dalį skysčių organizmas gauna su maistu. Su šiais maisto produktais gautas vanduo - ypač naudingas organizmo maitinimui ir valymui. Daržovėse ir vaisiuose yra visos medžiagos, kurių reikia organizmui - vitaminai, mineralai, baltymai, enzimai, angliavandeniai, amino rūgštys, visos riebalinės rūgštys. Vaisių ir daržovių vanduo perneša šias medžiagas į žarnas, kur maistas yra absorbuojamas. Tik vandeningo maisto dėka organizmas yra išvalomas nuo toksinų. Tačiau iš maisto per dieną gauname tik 500 – 1000 ml vandens, vadinasi kita dalimi jį turime aprūpinti patys.
Organizmo poreikiams patenkinti dietologai rekomenduoja rinktis negazuotą geriamąjį, kambario temperatūros vandenį. Jį galima gerti kasdien ir didesniais kiekiais. Mineralinį vandenį reikėtų vartoti sakingai, nes įvairūs, jame ištirpę elementai, vartojant daug mineralinio vandens, gali netgi viršyti normos ribas. Tuo tarpu angliarūgštė, kuria būna prisotinti gazuoti gėrimai, taip pat gali sukelti kai kurių skrandžio, virškinimo ar kepenų ligų paūmėjimą, todėl ja prisotintais gėrimais negalima piktnaudžiauti.
Vanduo ir maistas
Svarbu ne tik pakankamas vandens kiekis per dieną bet ir tinkamas jo vartojimas. Priklausomai nuo mitybos ir fizinio aktyvumo, tikslų vandens poreikį Jums padiktuos pats organizmas. Tuo tarpu medikai pataria vandenį gerti tokiu principu:
Atsikėlus ryte, 45 min prieš pusryčius, išgerti vieną ar dvi stiklines vandens. Toks laiko tarpas taip pat tinkamas gerti vandenį prieš kitus dienos maistus. Nerekomenduojama gerti iškart po valgio. Vanduo atskiedžia išsiskyrusias skrandžio sultis ir stabdo virškinimo procesus, tad geriant po valgio, didelė rizika priaugti nepageidaujamo svorio. Kad mažiau troškintų, patariama valgyti daugiau neapdorotą, gyvą, vandeningą maistą. Jei labai troškina po maisto praėjus 45 min. galima išgerti porą gurkšnelių, bet didesnį kiekį patariama gerti tik po valandos ar dviejų. Kuo suvalgytas maistas turi daugiau baltymų, tuo ilgiau negalima gerti didelio kiekio vandens, nes baltymai (mėsa, kiaušiniai, sūris) virškinami skrandyje ir išbūna ten iki 2 val. Valgant vaisius gurkšnoti vandenį galima ir po 30 minučių, nes vaisiai, ypač saldūs, po kokiu 20-30 minučių jau būna žarnyne. Nepatariama gerti vandenį ir pačio valgio metu. Kaip jau minėta, jei valgomas maistas pilnavertis, reikalingą skysčių dalį, organizmas gaus maisto metu. Geriant vandenį maisto metu atskiedžiamos skrandžio sultys ir jos negali gerai suvirškinti maisto.Tai apsunkinamas maisto medžiagų įsisavinimo, neigiamai veikiamas toksinų šalinimo ciklai ir išeikvoja daug energijos.Papildomą kiekį vandens patariama vartoti ir geriant kavos ar alaus gėrimus. Gėrimai su kofeinu turi šlapimą varančių savybių. Kad vandens balansas išliktų, prieš geriant kavą, reikia išgerti apie pusę stiklinės vandens. Taip pat reikia elgtis ir geriant alų. Sakoma, kad įpročiui suformuoti reikia vieną ir tą patį veiksmą atlikti 21 kartą iš eilės. Iš pradžių šios vandens gėrimo rekomendacijos gali pasirodyti „savęs apsisunkinimas“, tačiau įpratus palengvės organizmo darbas.
Vanduo ir svoris
Medikai įrodė, jog geriant daugiau vandens, riebalų atsargos organizme mažėja, ir atvirkščiai – vartojant nepakankamai skysčių riebalai organizme kaupiasi sparčiau. Kadangi beveik visos medžiagų apykaitos reakcijos vyksta skystoje terpėje, pati medžiagų apykaita niekada nevyks optimaliai jei organizme nebus pakankamo kiekio skysčių. Idealu, kai organizmas gauna daug skysčio su vaisiais, daržovėmis ir geriant paprastą vandenį.
Kai racione trūksta vandens, inkstų veikla sutrinka, perkeldama dalį savo funkcijų kepenims, kurios atsakingos už riebalų sankaupų virsmą į energiją. Tačiau, dėl sutrikusios inkstų veiklos, dvigubai apkrautos kepenys nebegali atlikti savo pagrindinės funkcijos visu galingumu. Taigi dėl per mažo skysčių kiekio organizme, riebalai kaupiasi organizme, didėja kūno svoris.
Esant vandens trūkumui organizme, jaučiame alkį, išauga potraukis saldumynams, tad svarbu nesumaišyti troškulio su alkiu.
MENIU.LT ir RESTORANŲ VERLSAS informacija
Parengė: Jūratė Janavičienė, Ieva Malaiškaitė
Nuotraukos: deviantart.com
2010 12 16
