Nuo rudens vidurio laukuose, turguose ir parduotuvių daržovių skyriuose akį traukia ryškiaspalviai moliūgai. Amerikiečiams jie - Helovyno šventės simbolis, o mums - viena populiariausių vėlyvojo rudens daržovių, kurios šilta, saulę primenanti spalva mums praskaidrina nuotaiką niūriais rudens vakarais ir kurios receptais suskumbame dalintis, kai prireikia idėjų, kaip suvartoti gausų derlių. Kas gi tie moliūgai ir kuo jie mums naudingi?
Maistinga daržovė
Įdomu, kad biologiniu požiūriu moliūgas yra net ne daržovė, o... milžiniška uoga! O užauga jie išties labai dideli - kai kuriose šalyse net rengiamos didžiausių moliūgo varžybos. Nors dabar jie auga visuose žemynuose (daugiausia pasaulyje jų užaugina Kinija ir Indija, iš mums artimesnių šalių - Rusija ir Ukraina), moliūgai kilę iš Amerikos, ir,manoma, buvo vienos pirmųjų žmonių "prijaukintų" daržovių - tikriausiai pirmieji juos savo daržuose ėmė auginti dabartinės Meksikos teritorijoje gyvenę indėnai. Nenuostabu, kad moliūgai tokie populiarūs - jie ne tik nelepūs ir palyginti lengvai auginami, bet ir labai maistingi. Maistui galima vartoti beveik visas jų dalis - ne tik minkštimą, bet ir žievę, sėklas, lapus, net žiedus. Geltoną ar oranžinę spalvą jiems suteikia beta karotinas - antioksidantas, mūsų organizme virstantis vitaminu A. Moliūgų minkštime beta karotino gausu, todėl ši daržovė labai naudinga mūsų sveikatai - teigiama, kad beta karotinas mažina pavojų susirgti tam tikrų rūšių vėžiu ir širdies ligomis riziką, lėtina senėjimą ir organizmo degeneraciją, tuo tarpu moliūgų lapuose yra daug vitamino C - Tolimuosiuose Rytuose, ypač Kinijoje, jaunų moliūgų lapeliai valgomi žali, jų taip pat dedama į troškinius bei sriubas.
Moliūgų sėklos taip pat labai naudingos, tik dėl kitos priežasties - jose labai daug mikroelementų cinko, kalio ir ypač magnio, padedančio išsaugoti sveiką širdį ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Šias sėklas galima valgyti neapdorotas, paskrudintas, taip pat iš jų spaudžiamas aliejus, kuris ypač tinka salotoms ir padažams gardinti.
Pasaulio receptai
Kokių patiekalų galima pasigaminti iš moliūgų? Ši daržovė puikiai tinka turintiems lakią fantaziją - iš moliūgo galima paruošti įvairiausių patiekalų, nes jos skonis gana neutralus, moliūgai tinka ir sūriems, ir saldiems patiekalams. Turbūt nenuostabu, kad Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, kur nuo seno švenčiamas Helovynas, šiai progai kepamas moliūgų pyragas, tačiau su moliūgu galima pagaminti ir keksiukų, blynų, saldinta moliūgo mase įdaryti pyragėlius, bandeles ar lietinius, o sumaišius su saldžiais vaisiais ar uogomis - virti džemą ar uogienę. Artimuosiuose Rytuose gaminama moliūginė chalva, Indijoje taip pat yra panašus saldumynas, vadinamas kadu ka halwa - moliūgas išverdamas cukraus ir sviesto sirupe su įvairiais prieskoniais - cinamonu, kardamonu, gvazdikėliais ir pan., o sustingusi masė supjaustoma kubeliais, kurie valgomi kaip saldainiai. Pietryčių Azijoje -Mianmare, Tailande ir kaimyninėse šalyse - moliūgų gabaliukai taip pat verdami cukraus sirupe ir paskui išdžiovinami arba patiekiami kaip labai saldus ir tirštas “kompotas”.
Žinoma, moliūgus galima vartoti ir visai kitokiams patiekalams - troškiniams, sriuboms, kepti juos orkaitėje, net rauginti ir marinuotiĄ Italijoje gaminami ravioli su sūrio ir moliūgų įdaru, Prancūzijoje - tiršta kreminė moliūgų sriuba su riebia grietinėle, japonai su jaunais moliūgais gamina tempurą, o vietnamiečiai verda aštrią kiaulienos ir krevečių sriubą. Ir čia pasaulio tautų fantazija dar nesibaigia - pasidairę po egzotiškas šalis rasime ir daugiau įdomių receptų su moliūgais.
Štai Pietų Afrikoje gaminamas nuodėmingai kaloringas desertas - pusiau sausaininiai, pusiau spurgos, vadinamos pampoenkoekies, kurių pagrindinis ingredientas - moliūgas. Moliūgo masė sumaišoma su kiaušiniais, pienu, miltais, cukrumi ir prieskoniais ir padalijama į kąsnio dydžio gabaliukus, kurie verdami aliejuje,o patiekiami aplieti skysta karamele. Kitoje Afrikos šalyje, Zimbabvėje, iš moliūgo masės verdama saldi, soti košė nhopi. Jos baziniai ingredientai paprasti - susmulkintas moliūgas, kukurūzų miltai ir truputis žemės riešutų sviesto, šį ant ugnies lėtai burbuliuojantį mišinį kiekvienas šefas gali gardinti kuo tik nori, dažniausiai į nhopi dedama smulkinti imbiero, cinamono, muskato… Ši košė gana universali - ji valgoma pusryčiams kaip pagrindinis patiekalas, su kitais patiekalais kaip garnyras, o jei įdedama daugiau cukraus, tampa desertu.
Savo tėvynėje Pietų Amerikoje moliūgas taip pat labai mėgiamas - štai Brazilijoje su šia daržove gaminamas vienas tipiškiausių šios šalies patiekalų moranga camarão - jis toks populiarus,San Paule kasmet net rengiamas moranga camarão festivalis. every year. Šis patiekalas gaminamas iš moliūgo (moranga) ir krevečių (camarão) - išskaptuotas ir orkaitėje iškeptas moliūgas užpildomas aštriu krevečių troškiniu (krevetės lėtai troškinamos su įvairiausiomis daržovėmis) ir lydytu sūriu ir patiekiamas pabarstytas šviežiais žalumynais, su ryžių garnyru. Na, meksikiečiai, kurie Vėlinių išvakarėse rengia garsiąją šventę, panašią į Helovyną, Día de Muertos, ir šia proga taip pat gamina patiekalą iš moliūgo, tik gerokai paprastesnį. Desertui calabaza en tacha naudojami storą žievę turintys moliūgai, kurių gabalėliai ilgai lėtai tirštame rudojo cukraus sirupe, pagardintame cinamonu ir apelsino sultimis, kol žievelė tampa minkšta, o sirupas dar labiau sutirštėja.
Moliūgų skoniu galima paįvairinti ir gėrimus - ne vienas didelis kavinių tinklas atėjus rudeniui į savo meniu įtraukia moliūginę latę, alkoholiniai kokteiliai kartais maišomi su moliūgų sirupu - tačiau tai palyginti nauji gėrimai, o štai Jungtinėse Valstijose gaminamą moliūginį alų jau galima laikyti tradiciniu, nes teigiama, kad jo receptas siekia dar XVIII amžių ir kadaise juo mėgavosi net pats prezidentas Džordžas Vašingtonas.
