Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Oficialioji medicina maisto derinimo nepripažįsta

2011-05-06
Опубликовать вашу статью

Gydytoja dietologė Virginija Vilemienė įspėja, kad pirmenybę vertėtų teikti ne sintetiniams vitaminams, bet visaverčiam maistui. Rūpintis sveika mityba reikia visus metus.

Gydytoja sako, kad sveikos mitybos principus turėtų žinoti kiekvienas savo sveikata besirūpinantis žmogus. Nors informacijos apie dietas, sveiką mitybą, maisto derinimą dabar galima rasti daug ir labai prieštaringos, V.Vilemienė pataria kiekvienam individualiai kreiptis į specialistus.

„Pačiam pasirinkti dietą nepatariama, tai gali padaryti tik specialistas, įvertinęs žmogaus organizmo visumą. Nėra visiems žmonėms tinkamo recepto, - sako gydytoja dietologė. - Juk nuėję pas stomatologą nebandome jam aiškinti, kurį dantį reikėtų gręžti, juo labiau nesiimame gydytis patys. Reikėtų pasitikėti ir dietologu, jis teisingiausiai gali parinkti gydymą“.

Patariama rinktis natūralų maistą

Pasak gydytojos, neteisinga mityba yra daugelio ligų priežastis. „Dėl ligų dažnai įprasta kaltinti paveldėjimą, tačiau dažniausiai ligos priežastimi būna neteisinga mityba, - sako gydytoja. - Visiems savo pacientams patariu: „Matykite, ką valgote“.

Perkant maistą būtina pastudijuoti etiketes, kuriose parašyta produkto sudėtis, kaloringumas. Ne visada verta aklai pasitikėti reklamomis: pavyzdžiui, reklamuojamas aliejus be cholesterolio, nors jo aliejuje niekada ir nebūna. Sveikata besirūpinantis žmogus turėtų valgyti kuo natūralesnį maistą.

Kalbant apie mėsą dietologė V.Vilemienė pataria rinktis ne maltą, bet gryną mėsą, nesižavėti ir žuvies piršteliais bei neaiškios sudėties kepsneliais. Vietoj gazuotų ir negazuotų gaiviųjų gėrimų gerti skiestas sultis.

Klasikinėje sveikos mitybos piramidėje svarbiausią vietą užima grūdiniai ir miltiniai patiekalai, ankštinės kultūros. Jie turėtų sudaryti žmogaus mitybos pagrindą, tačiau, pasak gydytojos, tai nereiškia, kad jų galima valgyti kiek nori ir didelėmis porcijomis.

„Kuo miltai baltesni, labiau išvalyti, tuo jie mažiau vertingi, - aiškina gydytoja dietologė. - Paradoksalu, tačiau perkame kuo baltesnius miltus ir atskirai - sėlenų maišelį. Sėlenas pilame atgal į miltus, kad blynai būtų sveikesni“.

Antrojoje sveikos mitybos piramidės pakopoje yra vaisiai ir daržovės, mėsa, žuvis ir pieno produktai. Gydytoja rekomenduoja sveikam žmogui kasdien suvalgyti po 500-600 gramų vaisių ir daržovių, tačiau pakankamai jų valgo tik 30-40 procentų žmonių.

Be to, reikia nepamiršti, kad pavasarį vaisiai ir daržovės nebe tokie vertingi, kokie būna šviežiai skinti rudenį. Jei mityba nevisavertė, reikia papildomų vitaminų. Jie reikalingi augantiems vaikams, vaikams, augantiems prastas mitybos tradicijas puoselėjančiose šeimose, antibiotikus vartojusiems žmonėms.

Pasak V.Vilemienės, sveikas žmogus gali valgyti įvairią mėsą, ligoniams rekomenduojama lengviau virškinama vištiena, kalakutiena, triušiena. „Niekada nedraudžiu pacientams valgyti kiaulienos, tik patariu rinktis neriebią“, - sako gydytoja.

Sveikos mitybos piramidės viršuje esančius saldumynus dietologė pataria valgyti retai ir labai nedidelėmis porcijomis.

Mitybos tradicijos - iš šeimos

Šiuo metu itin populiarią maisto derinimo teoriją gydytoja V.Vilemienė apibūdina kaip sukurtą gydymo tikslais.

„Oficialioji medicina maisto derinimo teorijos nepripažįsta, - teigia dietologė. - Pažvelkime į pieną - pirmąjį žmogaus maistą: jame yra ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių. Maisto derinimas skiriamas virškinamojo trakto sutrikimams ar nutukimui gydyti. Žinoma, derinant maistą ir, pavyzdžiui, mėsą valgant tik su daržovėmis, palengvinama virškinamojo trakto veikla. Tačiau mitybos tradicijas kiekvienas žmogus atsineša iš savo šeimos, ir jas labai sunku pakeisti“. Dėmesį vertėtų atkreipti į maisto proporcijas, prie mėsos valgyti mažiau bulvių ir daugiau daržovių.

Mėgstantiesiems lietuviškus patiekalus - cepelinus, bulvių plokštainį, vėdarus - gydytoja pataria pirmiausia jų nusipelnyti. „Tokius sočius ir kaloringus patiekalus tegul valgo dirbantieji sunkų fizinį darbą, - sako V.Vilemienė. - O jei valgysime cepelinus ir paskui sėdėsime prie kompiuterio, su maistu gautos energijos perteklius riebalų pavidalu kaupsis po oda“.

Nuotrauka: inmagine.com

2011 05 06