Lėčiau valgysi – ilgiau gyvensi (naudinga)

Grupė japonų mokslininkų ištyrė 4 tūkstančių suaugusiųjų mitybos įpročius. Vieni vos penkioms minutėms stabteli pavalgyti, kitiems (kurie niekad neatsisako pasėdėti prie pietų ar vakarienės stalo) valgymui prireikia valandos ar net daugiau. Kas sveikatai geriau: maisto surijimas per penkias minutes, ar ilgas pasisėdėjimas?

Kiek laiko reikia skirti valgymui?

Iki šiol atlikti tyrimai, tiksliai atsakantys į iškilusį klausimą, davė mažai naudos, nes rezultatai labai prieštaringi. Šiandien žengtas svarbus žingsnis pirmyn. Japonų mokslininkų darbas parodė, jog tam, kad žmogaus svoris nekistų, būtina valgyti iš lėto.

Tyrime dalyvavo keturi tūkstančiai sveikų žmonių. Vieni iš jų buvo įpratę valgyti labai lėtai, kiti – kiek greičiau, tačiau buvo ir tokių, kurie maistą „sudorodavo“ ypač greitai, vos per kelias minutes. Mokslininkai palygino dabartinį visų tiriamųjų svorį su tuo, kuris buvo dvidešimties. Paaiškėjo, jog ryšys tarp greitai suvartojamo maisto ir kūno masės indekso – tiesioginis. Tai reiškia, jog 40 ar 50 metų amžiaus žmonių, įpratusių greitai valgyti, svoris yra ženkliai padidėjęs. Tuo tarpu žmonėms, kurie visą gyvenimą buvo įpratę valgyti lėtai, pavyksta išlaikyti tokį pat svorį kaip dvidešimties.

Kūno masės indeksas svarbus širdžiai

Nejau šiems rezultatams kiti gyvenimiški įpročiai, pavyzdžiui, sportas, suvartojamo maisto kiekis, rūkymas, alkoholis, neturėjo įtakos? Žinoma, turėjo! Japonų mokslininkai ištyrė visus įtaką darančius veiksnius, tačiau galutinės išvados visgi liko tokios pačios: valgančiųjų paskubomis svoris sparčiau auga. Tiesa, yra ir kitų būdų išlaikyti svorį: nepraleisti pusryčių, valgyti reguliariai ir bent pusvalandį per dieną pavaikščioti. Taip pat naudinga skaičiuoti kalorijas. Tai pirmiausia svarbu širdžiai, kad ji išliktų jauna.

Vašingtono universiteto mokslininkai įsitikino, jog širdis tų, kurie vartojo mažiau kalorijų turintį maistą, bent 15 metų atrodo jaunesnė. Tyrimai ir eksperimentai su pelėmis bei žiurkėmis taip pat padėjo sužinoti, jog: mažinant maisto kiekį, širdis dirba geriau, gyvūnai gyvena 30 % ilgiau, pas juos rečiau atsiranda pūlinių. Sent Luiso mokslininkų tyrimai buvo neseniai publikuoti amerikiečių kardiologų laikraštyje. Jie liudija, jog visa tai tinka ir žmogui. Širdis sensta dėl kelių priežasčių: aukšto cholesterino kiekio, aukšto kraujospūdžio, diabeto. Viso to galima išvengti mažiau bei lėčiau valgant.

Restoranuose „Drakono liepsna“ prailginti dienos pietūs>>

Parengė Raminta Skripkaitė
Šaltinis: medlinks.ru
Nuotraukos: inmagine.com
Meniu.lt informacija

2010 08 10