Smagu, kai parduotuvėje galima rinktis ne tik iš mūsų regione užaugintų vaisių ir daržovių. Akiai mielos ir ryškios jų spalvos, įdomios, egzotiškos rūšys. Bet verta susimąstyti, kaip visos tos gėrybės pasiekia prekybos centrų lentynas ir ar tikrai visada verta rinktis tą, kuris patraukliau atrodo. Europos Parlamente jau renkami parašai dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) uždraudimo. Pasaulyje požiūris į GMO skirtingas, jų nauda ir pavojai vis dar tebėra diskusijų klausimas, tačiau aišku viena – abejonių yra ir turbūt dar ilgai liks daugiau nei garantuotų privalumų. „Šalyse, kuriose auginami GMO, baiminamasi ne tik dėl sveikatos. Tokių produktų auginimas sukelia ir nemažai socialinių problemų“, – teigia Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.
Siekiama atkreipti dėmesį
Z. Balčytis inicijavo parašų dėl genetiškai modifikuotų produktų uždraudimo rinkimą Europos Parlamente. Jeigu per tris mėnesius pasirašys daugiau nei pusė iš 736 parlamentarų, prie GMO klausimo turės iš naujo grįžti Europos Komisija. Regis, GMO pavojai visiems gana aiškūs ir pažįstami, tad iš pažiūros atrodo keista, jog ES taip ilgai delsia imtis veiksmų ribojant genetišką organizmų modifikavimą. Pasirodo, Europoje 44 % gyventojų rimtai abejoja GMO saugumu arba bijo su jais susijusios rizikos. Nors tai yra beveik pusė visų europiečių, visgi baimė dėl GMO Europoje dar nėra dominuojanti. Teigiama, kad pagrindinė to priežastis yra nedidelis informacijos kiekis. Aktualios ir tikslios informacijos apie tokių modifikacijų žalą ar naudą Europoje nėra daug, o iš kitų pasaulio šalių sklinda išvis kitokia informacija. Net 90 % amerikiečių neabejoja parduotuvėse perkamo maisto saugumu ir neprieštarauja genų inžinerijos taikymui žemės ūkyje bei maisto pramonėje. Daugiau nei pusė JAV gyventojų (53 %) mano, kad genų inžinerija nekelia pavojaus sveikatai, 27 % laikosi priešingos nuomonės, 20 % abejoja. Genų inžinerijos taikymui pritaria net 90 % australų, o 93 % japonų tiki, kad per artimiausius metus tai atneš dar daugiau naudos. „Genetiškai modifikuoti organizmai yra žymiai našesni, geriau atrodo, turi geresnes skonio savybes. Be to, yra atsparūs kenkėjams, dėl to jie patogiau ir greičiau užauginami, – sako Zigmantas Balčytis. – Tačiau privalu teikti visapusišką informaciją, ne tik teigiamą.“ Nors Europos Sąjungos skeptiškumas GMO atžvilgiu yra nepalyginamai didesnis nei kitų pasaulio šalių, tačiau ir to nepakanka.
Daugiau abejonių nei naudos
Kodėl GMO turi tokias tvirtas pozicijas pasaulyje? Anot GMO šalininkų, tokie organizmai pranašesni ne vien ryškesnėmis spalvomis. Tvirtinama, kad jų išskirti fermentai nesiskiria nuo natūralių junginių, tik yra geresnės kokybės, nes – be priemaišų, gryni. Tad kam gaminti brangiau, jei galima pigiau? Anksčiau JAV 1 kg vištienos pagaminti reikėdavo 6 kg pašarų, o dabar, pasitelkus genų inžineriją, pakanka 1,5 kg. Skamba ekonomiškai. Tačiau ar tikrai viskas taip saugu?
Genetinių modifikacijų kritikai tvirtina, kad tikrai ne. Visų pirma, genetiškai modifikuojant yra suardoma natūrali organizmo DNR grandinė. Taip pakeičiamos to organizmo išorinės ir vidinės savybės. Žinoma, modifikuota morka bus didesnė, obuolys raudonesnis, o apelsinas saldesnis, tačiau kartu kinta ir jų sandaros. Genetinės modifikacijos gali sukelti įvairių alergijų, nepageidaujamų žmogaus organizmo reakcijų. Nors tvirtinama, kad modifikavimas kaip tik padeda pašalinti iš organizmų alergenus, tokių procesų saugumas nėra nei patvirtintas, nei paneigtas. Būtent didelis abejonių skaičius ir paskatino Europos Parlamente inicijuoti GMO draudimo akciją. Z. Balčytis pateikė realių, moksliškai jau įrodytų GMO pavojų pavyzdžių: „Genetiškai modifikuotos bulvės turi antigeną – antibiotikams atsparų geną. Žmonėms, kurie serga bakterinėmis ligomis (pavyzdžiui, tuberkulioze) ir naudoja antibiotikus, tokios bulvės gali sukelti rimtų problemų.“ Anot europarlamentaro, GMO turi būti auginami toliau nuo bičių avilių, nes jau įrodyta jų neigiama įtaka bitėms. Būtent dėl vis didėjančių abejonių GMO saugumu ir siekiama bent laikinai, kol bus baigti tyrimai, sustabdyti jų auginimą.
Trūksta informacijos
Anot deklaracijos iniciatorių, pirmiausia reikia rūpintis informacijos sklaida, kad vartotojai žinotų, kokie galimi pavojai gresia naudojant genetiškai modifikuotus organizmus. Z. Balčytis aiškiai pabrėžė, kaip svarbu yra žinojimas. „Labiausiai trūksta informacijos apie produktų kilmę. Atėjusiems į viešojo maitinimo įstaigą turi būti suteikta informacija, ar siūlomas produktas natūralus, ar genetiškai modifikuotas. Be to, yra visiškai neaišku, ar genetiškai modifikuoti organizmai gali susikryžminti su natūraliais. Jei taip, tai galima garantuoti, kad GMO dėl savo savybių užgoš natūralius organizmus.“ Taigi ateityje gali būti apskritai sunku susigaudyti, kas vyksta mūsų maisto pramonėje.
Be abejo, siekiama ir daug didesnės kontrolės bei skirtingų šalių atsakomybės. Kai kuriose šalyse už GMO auginimą ir prekybą yra baudžiama didžiulėmis baudomis. Pavyzdžiui, Bulgarijoje galima net 511 tūkst. 325 eurų (1,76 mln. litų) bauda, tačiau kitose šalyse didesnių apribojimų nėra. Norintys GMO auginti ūkininkai turi dalyvauti specialiuose mokymuose, registruoti savo žemę, laikytis kitų griežtai reglamentuotų auginimo sąlygų ir sambūvio tarp tradicinių, ekologiškų ir genetiškai modifikuotų augalų pasėlių taisyklių. Tačiau informacijos vis tiek trūksta. Šiemet nė vienas Lietuvos ūkininkas nepranešė apie ketinimus imtis GMO auginimo, tačiau kas gali būti garantuotas, kad sėklas savo laukams ūkininkai įsigyja iš patikimų tiekėjų? Dažnai dėl informacijos stygiaus sunku sužinoti visą tiek auginamų, tiek parduodamų produktų sudėtį.
Objektyvus sprendimas
Taip, suvalgius genetiškai modifikuotos vištienos mums turbūt neišaugs trečia koja ar antra galva. Perdėtas visuomenės gąsdinimas GMO pavojais taip pat nėra naudingas dalykas siekiant objektyvumo. Tačiau tiek apie gerąsias, tiek apie blogąsias GMO savybes turi būti informuojama. Nepakanka, kad kuris nors gamintojas deklaruoja nenaudojantis modifikuotų organizmų savo produktų gamybai, būtina, kad kontroliuojančios organizacijos sugebėtų tai patikrinti. Spekuliavimas nepagrįstais ar neobjektyviais faktais gali pridaryti daugiau žalos nei patys genetiškai modifikuoti organizmai, tad Zigmanto Balčyčio teiginys „surinkime milijoną balsų uždrausti genetiškai modifikuotą maistą iki tyrimai (dėl jų keliamo pavojaus) bus baigti“ šiuo metu atrodo kaip geriausias sprendimo variantas.
Z. Balčytis teigė nesąs prieš mokslą ir naujas technologijas: „Esu šimtu procentų už mokslo plėtrą, tačiau turime turėti galimybę rinktis ką valgome, ir žinoti objektyvią ir tikslią informaciją apie mūsų pasirinkimo pasekmes.“ Europos Parlamento narys sakė tvirtai tikintis savo iniciatyvos sėkme, tačiau vienas jis tikrai nieko nepadarys. Bet kintantis Europos visuomenės požiūris ir tinkama pagalba leidžia manyti, kad GMO produktų auginimas ir tiekimas į rinką bus sustabdytas bent jau kol nebus panaikintos visos kylančios abejonės dėl saugumo.
Leidinio „Ozonas“ informacija
Nuotrauka: inmagine.com
2010 06 18
