Pastaraisiais dešimtmečiais, kai į jūras išplaukė vis daugiau didesnių ir galingesnių žvejybos laivų, žuvies išteklių labai sumažėjo. Paradoksalu, bet didelis ir galingas žvejybos laivynas vaikosi vis mažėjantį žuvų kiekį.
Paskutiniu metu žuvies sugaunama daugiau, nei jūros ir vandenynai spėja užauginti. Nors žvejybą ir imta reguliuoti, žuvies išteklių pereikvojimo tai nesustabdė: 88% Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudoma labiau nei vadinamasis maksimalus tausią žvejybą užtikrinantis sugaunamos žuvies kiekis. Beveik trečdalis žuvų rūšių išgaudytos tiek, kad vargu ar jų ištekliai kada nors atsikurs, net ir visiškai nutraukus šių žuvų žvejybą.
Kituose žemynuose situacija labai panaši. Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 % pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28 % – pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais.
Kiekviena vandenyno, jūros, marių, ežero ar upės žuvies rūšis turi savo „vaidmenį“ tame vandens telkinyje, todėl sunaikinę ją, ne tik nebeturėsime skanaus laimikio, bet ir pažeisime mitybos grandinę ar kitas organizmų sąsajas. Realu, kad neteksime ir daugiau žuvų rūšių, sumažinsime vandens telkinių savaiminio apsivalymo galimybes.
MSC ženklinimas
Rinkitės žuvį paženklintą ekologiniu ženklu. Žuvų ir moliuskų produktai turintys MSC ženklinimą suteikia galimybę sužinoti visą informaciją apie žuvies sugavimą, bei užtikrina minimalią gamtai daroma žalą.
MSC yra pasaulyje pirmaujanti sertifikavimo ir ekologinio ženklinimo programa tausiais būdais gaudomoms žuvims ir jūros gėrybėms. Ieškokite mėlyno MSC ekologinio ženklo pirkdami žuvį parduotuvėse ar užsisakydami restoranuose. Kad gautų šį sertifi katą, žuvis turi būti pagauta laikantis MSC principų ir kriterijų. MSC sukūrė metodiką, kaip įvertinti tausią žvejybą, kuri saugo biologinę įvairovę, užtikrina vandenynų ir jūrų produktyvumą ir natūralius ekologinius procesus.
Įdomūs faktai apie Jūsų mėgstamas žuvis
Ar žinojote, kad:
Šiaurės rytų Atlanto vandenyne, jūrų lydekų ištekliai buvo pergaudyti, tačiau šiuos metu lėtai atsistato. Tuo tarpu pietinėse jūrose šios žuvys yra smarkiai pergaudomos. Žuvininkystės ūkiuose užaugintų lašišų, pašarui sunaudojama daug kitos rūšies žuvų. Pašarų gamyba tampa vienu iš aplinkos taršos šaltinių. Laisvėje gyvenančioms lašišoms pagautoms tiek Šiaurės rytų Atlante, tiek Lietuvos vandenyse, kur šių žuvų ištekliai negausūs gręsia išnykimas. Galite drąsiai pirkti ir valgyti menkes sugautas prie Lietuvos krantų ir likusioje Rytų Baltijos jūroje. Vakarų Baltijoje menkių ištekliai atsikuria žymiai lėčiau. Venkite pirkti menkes sugautas Šiaurės Atlante. Jų ištekliai yra išeikvoti. Reikėtų vengti pirkti Viduržemio jūroje sugautas skumbres. Pirkite tik didesnius nei 42 cm Starkius, kurie jau yra spėję bent kartą išneršti. Šiaurinės krevetės vienu metu yra ir patelės, ir patinėliai. Kol krevetės būna jaunos, jos būna patinėliai, o vėliau jų lytinė sistema persitvarko ir patinėliai virsta patelėmis. Reikėtų vengti pirkti laisvėje sugautas doradas. Pirkite ir gaudykite žymėtuosius ir rainuotosius vėžius. Taip prisidėsite prie svetimžemių rūšių plitimo stabdymo Lietuvoje. Pamastykite prieš pirkdami nuo seno Lietuvoje gyvenančius plačiažnyplį ir siauražnyplį vėžius, jų mūsų šalies vandenyse yra sumažėję. Dėl sumažejusios populiacijos reikėtų vengti pirkti stintas, kurios yra pagautos Šiaurės Rytų Atlante. Jei tunas neturi MSC emblemos vadinasi jo ištekliai yra pergaudyti ir jam šviečia raudona spalva.„Nelegali“ žuvis
Manoma, kad apie 30 % sugaunamos žuvies pasaulyje yra sužvejojama nelegaliai. Nežinodami arba sąmoningai perkame nelegaliai sugautą žuvį, tiesiogiai prisidedame prie žuvų išteklių nykimo. Tai nėra būdas tiesiog apgauti valstybę – daug labiau nuskriaudžiame save ir jaunesnes kartas. Taigi, renkantis ir perkant žuvį bei kitas jūros gėrybes, itin svarbu žinoti ir domėtis, kur ir kokiu būdu žuvis buvo sugauta.
Kita problema - žuvies ištekliams mažėjant, vis didesnę laimikio dalį sudaro jaunos, dar neneršusios žuvys. Taip nutinka, pavyzdžiui, su Lietuvos žvejams ir vartotojams aktualia menke. Tokių jaunų žuvų gaudymas labai sumažina žuvų neršimo mastus, taigi, sumažina ir žvejybos galimybes ateityje.
Daugiau informacijos apie atsakingą žuvų pasirinkimą
MENIU.LT ir Lietuvos Gamtos fondo informacija
Nuotraukos: sxc.hu
2010 12 15
