Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Ką ir kada veikti pievose?

2011-05-26
Опубликовать вашу статью

Išsiruošę į pievas ir miškus nesitikėkite, kad viskas ką juose rasite bus vienodai vertinga ar „švaru“. Tikriausiai nenorėtumėt gerti pieno karvės, kuri ganosi palei autostradą Vilnius – Klaipėda. Tas pats ir su žolėmis, žiedais, lapais, žievėmis ir kt. Rinkite jas tik atokiau nuo gatvių ir/ar gyvenviečių esančiose vietose. Kita svarbi taisyklė – pradėkite studijuoti vaistažolių rinkimo kalendorių. Vadovaujantis šiuo kalendoriumi žinosite, ką ir kada geriausiai rinkti, kada augalai pasiekia brandą, ar net kokiu paros metu juose daugiausiai aromato. Ne mažiau svarbu ir teisingas surinktų gėrybių laikymas, džiovinimas ir paruošimas.

Ką, kaip ir kada?

Lapai, šaknys, žievė, žiedai....ne bet kurias skirtingų augalų dalis reikėtų rinkti, kadangi jos visos pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl prieš išsiruošę į pievą pirmiausiai turite žinoti, ko Jums reikia ir neskinti visko „į kairę į dešinę“.

Įprasčiausia rinkti lapelius, žiedus ir vaistažoles, nes geriausiai žinome jų savybes ir lengviau atpažįstame. Sultingus ir sausus nenubyrančius vaisius, žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai turi savyje mažiau vandens ir greičiau džiūsta. Vaistingųjų augalų žiedus geriausiai rinkti pačioje žydėjimo pradžioje. Juos būtina nedelsiant sudžiovinti. Nes žiedai – itin gležna vaistingoji žaliava, todėl ilgiau laikant, ypač netinkamomis sąlygomis, gali greitai sugesti. Vaistažolių lapai renkami augalo žydėjimo metu, rečiau – prieš žydėjimą arba augalui peržydėjus. Lapus reikia rinkti tada, kai jie išauga normalaus dydžio ir juose vyksta visi fiziologiniai procesai. Geriausia tai daryti augalui pražystant arba žydint. Negalima rinkti pageltusių, dėmėtų lapų, kurie yra kenkėjų bei ligų pažeisti. Su koteliais skinami dilgėlės, šalavijo, durnaropės, be kotelių – pupalaiškio, su kotelio dalimi – pipirmėtės, gysločio lapai. Kai kurių augalų smulkūs lapai (bruknės, meškauogės) renkami su šakelėmis, o su visa antžemine dalimi – čiobrelių.

Kiek neįprasčiau skamba šaknų ir žievių rinkimas. Šaknis ir šakniastiebius galima rinkti bet kokiu dienos laiku ir bet kuriomis oro sąlygomis, tačiau geriausia tai daryti pavasarį arba rudenį. Žieves geriausia rinkti pavasarį, dar net lapams nesusprogus, kadangi tuomet augaluose daugiausiai skysčių. Jas taip pat patartina rinkti sausas, nes drėgnos vietos tamsėja.

Ką įsitraukti į gegužės-birželio mėnesio darbų sąrašą?

Gegužė kone geriausias laikas apsirūpinti dilgėlių atsargomis, kurias galima naudoti ne tik maistui bet ir įprastoms kosmetinėms priemonėms, pakeisti. Dilgėlės lapai pjaunami dar iki sužydėjimo. Lapuose daug vitamino C, karotino, K, B grupės vitaminų, be to, dar baltymų, krakmolo, cukraus, rauginių medžiagų, organinių rūgščių ir geležies druskų, daug kalcio, kalio, natrio, magnio. Dėl didelio vitamino K ir rauginių medžiagų kiekio dilgėlės preparatais stabdomas kraujavimas (tačiau didina kraujo krešėjimą), ja gydoma mažakraujystė. Dilgėlių lapų nuovirai stiprina plaukus, stabdo jų slinkimą.

Gegužės mėnuo taip pat gausus pirmaisiais žiedais. Rinkti galima gudobelės, kaštonų, žemuogių žiedus. Gudobelių žieduose esančios veikliosios medžiagos mažina kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį kraujyje. Gydo dėl streso atsiradusius širdies ritmo sutrikimus, stiprina širdį. Gudobelių arbata veikia raminamai, veiksminga esant nemigai. Kaštono žiedų ir lapų preparatai mažina kraujo krešėjimą. Žiedų nuovirais gydomi kojų audinių pabrinkimai, uždegimai. Spiritiniais antpilais galima įtrinti ir skaudamus sąnarius.

Žemuogės žiedų, lapų ir uogų arbatos vartojamos mažakraujystei, inkstų akmenligei, kepenų ir blužnies ligoms, vidurių užkietėjimui gydyti. Žemuogėse esančios medžiagos valo kraują, mažina dusulį, kosulį, stabdo viduriavimą.

Gegužės mėnuo dar tinkamas ir kai kuriem šakniastiebiam bei žievėms: galima rinkti ajerų šakniastiebius ( Ajeras pasižymi apetitą žadinančiu, virškinimą gerinančiu, dezinfekuojančiu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu, žaizdas gydančiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu ), kiaulpienių ( Veikia apetitą didinančiai, šlapimo išsiskyrimą skatinančiai, virškinimą gerinančiai (padidina virškinimo liaukų sekreciją, pagreitina tulžies išsiskyrimą), vidurius laisvinančiai. ) ir varnalėšų šaknis ( Varnalėšų šaknų preparatai skatina šlapimo, prakaito, tulžies išsiskyrimą,valo kraują, gali būti vartojami nuo alergijos. Kadangi augale esančios medžiagos turi antimikrobinių savybių, ja gydomos egzemos bei žvynelinė ).

Iš žievių dar tinka rinkti ąžuolo ( Plačiai vartojamas išoriškai, kaip žaizdas gydanti priemonė - esant praguloms, pūliniams, skalaujama galvos oda norint stiprinti plaukus, plinkant ar nuo pleiskanų. Užpilas vartojamas esant burnos ertmės, gerklės uždegimui - skalaujama nuoviru. Stabdo žarnyno ir skrandžio kraujavimus, taip pat vartojama nudegimų, kitų odos pažeidimų gydymui ), putino ( pasižymi sutraukiančiomis, atpalaiduojančiomis savybėmis. Ja dažniausiai gydomi moterų negalavimai).

Birželis ir liepa

Birželį paprastai renkama: raudonosios gudobelės, rugiagėlės žiedai, trikertės žvaginės žolė, trispalvės našlaitės, dirvinis asiūklis, šalpusnio žiedai ir lapai, plaukuotosios sukatžolės lapai.

Liepos mėnesį reikėtų neužmiršti prisirinkti: balinio ajero žolės, smiltyninio šlamučio žiedynų, trilapio pupalaiškio lapų, jonažolės, raudonėlio, skėtinės širdažolės žolės, vaistinės medetkos žiedų, gysločio, miltinės arkliauogės lapų, pelyno žolės, aviečių vaisių, kmynų vaisių, liepos žiedų, vaistinės melisos žolės, pelkinio pūkelio žolės, paprastojo raudonėlio žolės, dėmėtosios rūgties žolės, rūgšties žolės, juodųjų serbentų uogų ir lapų.

MENIU.LT informacija
Parengė: Ieva Malaiškaitė
shawnature.org nuotrauka

2011 05 26