Per dvidešimt metų maisto pramoninkai išmoko daug. Blogiausia ne tik geros patirties, bet ir pačios blogiausios. Puiku, kad įdiegė modernias maisto gamybos technologijas, išmoko gaminti produktyviau. Bet siekdami pelno įsisavino, kad labai naudinga (finansiškai) naudoti dažiklius, konservantus, stabilizatorius, tirštiklius. Tiesiogiai ir netiesiogiai peršami genetiškai modifikuoti produktai, apie kurios gamintojai tegali pasakyti, kad jie „nelabai kenksmingi žmogaus sveikatai“ arba kad šiandienos duomenimis žalingas poveikis nenustatytas. Kas bus po dešimtmečių – neaišku. Spekuliuojama ir tyrimais, kurių metu nustatyta, kad GMO nekenkia žmogaus sveikatai. Deja pramonininkai pamiršta paminėti, kad tokius tyrimus patys ir užsakė. Taigi, norėtųsi atsakingų maisto produktų augintojų, gamintojų, pardavėjų, reklamuotojų... Šiai dienai sakysit neįmanoma? O kas bus rytoj?
Dabartiniai senjorai valgė daug sveikesnį, natūralesnį maistą, kvėpavo švaresniu oru, gėrė tyresnį vandenį (ką gi, daug kas dabar perka jau fasuotą geriamą vandenį). Su oro tarša kovoja atitinkamos instancijos, deja ne visada efektyviai. O ką daryti su naujaisiais valgymo papročiais? Visai nesenai susirūpinta moksleivių mityba, bet rezultatai ne kokie. Per pertraukas moksleivių eilės prekybos centruose sudaro grūstis, apie tai kalba ir mokiniai ir patys mokytojai. Rankose kola, traškučiai, įvairiaspalviai ledinukai. Reti kurie nusiperka batonus su pienu – šaunuoliai. Dabartiniai biurų, bankų darbuotojai, vadybininkai, reikia manyti, įvaldę ne tik verslo pradžiamokslį, lekia užkandžiauti, vėlgi, į prekybos centrą. Būdami šiek tiek vyresni už mokinukus ir maistą perka rimtesnį: indelį vienokių ar kitokių salotų, bandeles ar pyragaičius. Perka nors ne vieną kartą buvo rašyta, kaip pusfabrikačiai prekybos centruose gaminami ir, kokios priemonės naudojamos jų prekinei išvaizdai išlaikyti. Baisiausia kad mamytės po darbo tą patį perka savo vaikams. Šiandien jie dar nejaučia savo mitybos pasekmių.
Viešojo maitinimo įstaigos vilioja nuolaidomis: 30%, 50%. Valgykite su nuolaidomis! Pamastykim kaip čia yra, kad jos taikomos visiems ir kasdien. Logiška, kai didelės nuolaidos taikomos pastoviems klientams arba dideliems užsakymams. Pavyzdžiui prekybos centre atpiginamos prekės, kurių galiojimo terminas eina į pabaigą, o su pasibaigusiu galiojimo terminu išimamos iš lentynų. Taigi kuo čia mėginama maitinti? Ar produktai atpigo (kol kas tik brangsta), o gal jie nekokybiški (visai įmanoma), o gal... nejaugi toks antkainis buvo!? Jeigu naudojami kokybiški produktai, laikomasi gamybos technologijų, laiku mokami atlyginimai, įmonė gali trumpam taikyti nedideles nuolaidas, jeigu kitaip – tai labai daug kas neaišku.
Jaunimui
Kol nestinga entuziazmo, verslumo - mėginate užsidirbti pinigų, susikurti ateitį. Pagalvokite ką valgote, kad nereiktų visų pinigų po dvidešimties metų išleisti gydymui. Dar kartą kreipiuosi į jaunimą, į būsimus tėvelius ir mamytes. Pasidomėkime ką šiandien valgome, juk teisingų mitybos įpročių reikės išmokyti savo vaikus. Nes po trisdešimties metų, jie jau vadovaus įmonėms, užims atsakingas pareigas valstybės valdyme ir kai kurie iš jų mus maitins! Norėtųsi, kad būtų sveiki.
Ekonomistams
O dabar ekonomistams. Kokios Lietuvos ekonomikos galime tikėtis po trisdešimties - keturiasdešimties metų, jeigu dabartiniai ir būsimieji Lietuvos piliečiai valgys šlamštą. Gal padarome primityvų eksperimentą? Tegul įstatymų leidėjai kelis mėnesius pasimaitina cheesburgeriais ir kola, na dar galima pridėti traškučius ar prekybos centruose gaminamų salotų. Pasižiūrėsime, gal pagerės fizinė ir psichinė sveikata, pakils darbingumas?
Valdžiai
Jeigu jau palietėme parlamentą, dabartinė situacija Lietuvoje tiesiog perša nuomonę, kad būsimiems parlamentarams prieš patenkant į seimą turėtų būti patikrinama fizinė ir psichinė sveikata. Juk mums reikalingi sveiki seimo nariai, norėtume, kad jie dirbtų, o ne miegotų posėdžių metu! Psichinę sveikatą būtina tikrinti, kad nepasikartotų situacija, kai naktį priimami nesąmoningi sprendimai.
Būtina parlamentarams nustatyti intelekto ir emocinį koeficientą. Nes kai artistai yra sveikatos, teisėsaugos ar ekonomikos komiteto sudėtyje, kokių rezultatų galima tikėtis? Taigi vienos parlamentarės kova už sveiką mitybą pasireiškė tuo, kad ji sumanė uždrausti kukurūzų spragėsius kino teatruose.
Na ką gi, priėjome prie būtinumo, kad būsimiems parlamentarams būtina praeiti melo detektoriaus (poligrafo) testą. Tam įrodymų toli ieškoti nereikia – dar nepamiršta TV laida apie tai, kaip seimo nariai pareiškę, kad laisvai kalba angliškai negali suregzti elementaraus sakinio. Peršasi mintis, kad jie arba melagiai, arba neadekvačiai vertina savo išsilavinimą.
Būtų gerai, kad gerbiami skaitytojai, įstatymų leidėjai ir vykdytojai ir parašytų samprotavimus šiomis temomis, nes dažniausiai tai būna balsas tyruose. Atsiprašau, buvo tyruose. Ačiū žiniasklaidai ir visiems piliečiams, kurie neabejingi šiai temai. Manau, kad būtų prasminga diskusija, tada būtų galima išplėsti šią temą pradedant švietimu, kultūra, įstatymų leidyba, kontrole, vartojimu ir sveikos visuomenės formavimu.
MENIU.LT informacija
Nuotraukos: Ieva Malaiškaitė
Restoranų konsultantas Liutauras Markevičius
2010 11 15
