Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorį. Apie 20 – 30 proc. jų yra nutukę.
Lietuvoje tarptautinio suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo (Finbalt Health Monitor) duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų ir moterų per 14 metų kito skirtingai: nutukusių vyrų dalis padidėjo nuo 11 proc. (1994m) iki 17 proc. (2008m), o antsvorio paplitimas išaugo atitinkamai nuo 47 proc. iki 61 proc.. Tarp moterų antsvorio paplitimas šiek tiek sumažėjo - nuo 51 proc. iki 46 proc. Nutukimo paplitimas beveik nepasikeitė.
Daugėja nutukusių vaikų skaičius ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Sergamumas nutukimu Vilniaus mieste išaugo 1,14 atvejo 1000-ui gyventojų, lyginant 2001 ir 2008 metus. Vis daugiau registruojama vaikų, iki 17 -ikos metų, sergančių nutukimu: 2001 metais sergamumo rodiklis buvo 1,2, tuo tarpu 2008 metais – 2,54 1000-ui Vilniaus miesto vaikų.
Fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvojo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) ligų rizikos veiksnys. Nejudrus žmogus yra mažiau gyvybingas, mažėja jo darbingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla.
Mokslininkai, tirdami fizinį aktyvumą, sukūrė naują terminą – sėdimos gyvensenos mirties sindromą. Šiam sindromui būdingi tokie požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, bloga aerobinė ištvermė, tachikardija ramybės būsenoje.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas sumažina riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis ligomis: širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, nutukimu, ateroskleroze, smegenų kraujotakos sutrikimais ir insultu, osteoporoze, kai kurių vėžio rūšių ligomis. Fiziškai aktyvesni žmonės yra laimingesni.
Fiziškai judant, mankštinantis smegenyse išskiriama daugiau endorfinų – laimės ir pasitenkinimo hormonų. Tai ypač pastebima šių fizinių pratimų metu : bėgant, greitai einant, važiuojant dviračiu, atliekant intensyvią aerobinę mankštą. Toks fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažiną dirglumą ir nerimo lygį, didina pasitikėjimą savimi, gydo depresiją, gerina atmintį, fiziškai aktyvūs žmonės geriau miega. Pakankamas fizinis aktyvumas stiprina kaulus ir raumenis, palaiko judesių lankstumą, padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną, gerina koordinaciją, padeda išlaikyti normalų kūno svorį.
PSO rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min. per dieną, geriausiai – kasdien. Vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną.
Specialistai pataria:
Kiekvieną dieną eiti pėsčiomis į parduotuvę, dirbti namų ruošos darbus, dirbti sode, išlipti viena stotele anksčiau arba palikti automobilį toliau ir likusį atstumą eiti pėsčiomis, pasivaikščioti, lipti laiptais užuot kėlusis liftu.3-5 kartus per savaitę greitu žingsniu pasivaikščioti, važiuoti dviračiu, lankyti plaukimo pamokas. Žaisti futbolą arba krepšinį, šokti arba leistis į žygius.
2-3 kartus per savaitę žaisti aktyvius žaidimus, mankštintis. Atlikti lankstumo, tempimo, jėgos ir jogos pratimus.
Vengti ilgai žiūrėti TV, žaisti kompiuterinius žaidimus, sėdėti be pertraukos daugiau nei 30minučių.
Nuotrauka: inmagine.com
Šaltinis: diena.lt
2011 03 11
