"Jei per prievartą studentus suvarysime į bulvių laukus, nemanau, kad jie nuo to taps sveikesni", - teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Būtent studentų prieštaravimai pristabdė dar 2009 m. Seimo inicijuotą projektą kūno kultūros paskaitas aukštosiose mokyklose įteisinti kaip privalomą dalyką. Dėl šio klausimo vis dar kyla daugybė diskusijų, o kompromiso nerandama.
Mokslininkų tyrimai atskleidžia, jog pagrindinė jaunuolių sveikatos sutrikimų priežastis - nepakankamas fizinis aktyvumas. Tai globalus XXI amžiaus reiškinys, siejamas su šiuolaikinės gyvensenos įpročiais. Dėl technologijų plėtros žmonės vis mažiau juda. Į darbą daugelis važiuoja automobiliu, namie daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio. O toks gyvenimo būdas žmogui nėra fiziologiškai būdingas.
Mokslininkai savo darbuose pastebi, kad nemaža dalis Lietuvos studentų turi antsvorį, dominuoja akių, atramos-judėjimo aparato, širdies ir kraujagyslių sistemų ligos, prastas organizmo funkcinis pajėgumas, blogi jėgos rodikliai, skundžiamasi nugaros iškrypimais, skausmais ir kt.
Duomenys rodo, jog į šalies universitetus kasmet įstoja vis daugiau sveikatos sutrikimų turinčių jaunuolių.
Sporto mokslininkės Genovaitė Avižonienė ir Rasa Gylienė 2002 m. tyrė Klaipėdos universiteto studentus (atsitiktiniu atrankos būdu apklaustos 63 studentės ir 54 studentai). Jos pastebėjo, kad aukštosiose mokyklose mažesnis privalomų kūno kultūros pratybų skaičius ir nuoseklus jų mažinimas daro neigiamą įtaką ir taip nedideliam studentų fiziniam aktyvumui.
Šis tyrimas parodė, kad dauguma studentų mano, jog jų fizinė būklė yra gana gera. Taip tvirtino 86,2 proc. visų apklaustųjų. Tačiau išsiaiškinta, kad daugiau nei pusė apklaustųjų studentų neužsiėmė jokia fizine veikla arba sportavo tik vieną kartą per savaitę.
Dar išsamesniam tyrimui, atliktam pernai, vadovavo doc. dr. Zina Birontienė. Ji kartu su vienu Klaipėdos universiteto kūno kultūros ir sporto pedagogikos magistrantūros studentu ištyrė 524 įvairių uostamiesčio alma mater fakultetų I kurso studentus. Buvo atlikti fizinio išsivystymo matavimai ir fizinio pajėgumo testavimai.
Vėliau 800 Klaipėdos universiteto I kurso studentų buvo pateiktos anketos, kuriose dominavo klausimai apie fizinį aktyvumą, sveikatą ir savijautą, dienotvarkę, mitybą bei žalingus įpročius.
Panašus tyrimas su Klaipėdos universiteto I kurso studentais buvo atliktas 2000 m. mokslininkių Genovaitės Avižonienės ir Rasos Gylienės. Tad Z. Birontienės vadovaujamame tyrime buvo lyginami 2000 ir 2010 m. duomenys bei jų kaita.
Nustatyta, kad daugumos tirtų Klaipėdos universiteto I kurso studentų gyvensena yra pasyvi, jų fizinis aktyvumas nepakankamas. Tyrimas atskleidė, kad dauguma studentų (82,8 proc. merginų ir 56,7 proc. vaikinų) po paskaitų nelanko jokių sporto užsiėmimų, kasdien sportuoja tik 12,4 proc. vaikinų ir 6 proc. merginų, apskritai nė karto per savaitę nesportuoja 12,9 proc. merginų ir 4,5 proc. vaikinų.
Palyginus abiejų tyrimų rezultatus nustatyta kai kurių studentų fizinės būklės aspektų blogėjimo tendencija.
"Aukštoji mokykla - ne pataisos namai"
Dainius DIKŠAITIS, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas
Mūsų pozicija nesikeičia jau kelerius metus: studentų per prievartą lankyti kūno kultūros paskaitų nepriversi, kol nebus sudarytų tam atitinkamų sąlygų. Mes pasisakome, kad reikia leisti rinktis, o ne vadovautis prievartos metodais. Daugumoje Europos šalių studentai gali patys apsispręsti, kūno kultūros paskaitos specializuojamos, leidžiama rinktis pagal atskiras sporto šakas, o mūsų šalyje norima padaryti pagal vieną kurpalį. Taip neturėtų būti, reikėtų leisti universitetams patiems pasirinkti. Studentai turėtų rinktis tai, kas jiems arčiau širdies. Kūno kultūra galėtų būti pasirenkamas dalykas. Pavyzdžiui, kokiam socialinius ar tiksliuosius mokslus kremtančiam studentui dėl kūno kultūros paskaitų gali nukentėti itin svarbios jo srities paskaitos. Suprantu, kad kūno kultūra turėtų būti privaloma Lietuvos kūno kultūros akademijoje, ten jau specializuota aukštoji mokykla. Seimo nariams siūlyčiau geriau rūpintis sąlygų sportuoti sudarymu. Tą jiems oficialiai siūlėme prieš kelerius metus.
Sakote, kad studentų iškrypę stuburai, skundžiasi antsvoriu ir kitomis problemomis?
Pasakysiu taip: aukštoji mokykla nėra pataisos namai, kuri turėtų taisyti trūkumus, iškrypusius stuburus. Juk tos problemos neatsiranda būtent aukštojoje mokykloje, tos problemos pradeda vystytis gerokai anksčiau. Valstybė turėtų nuosekliai nuo mažų dienų rūpintis savo piliečių sveikata, daryti nuoseklius žingsnius, kad toks lygis nebūtų pasiekiamas, o ne prievarta imtis veiksmų, kai organizmas jau išsivystęs. Juk studentai - suaugę žmonės. Seimo nariai norėjo, kad studentai ne tik mankštintųsi per kūno kultūros paskaitas, bet ir mokytųsi teorijos, tas iniciatyvas mums pavyko pristabdyti.
"Ko vertas paliegęs studentas?"
Dalius ŠMAIŽYS, asmeninis kūno rengybos ir fitneso treneris, sveikos gyvensenos propaguotojas, sporto magistras
Būtina skatinti kūno kultūros užsiėmimus bei fizinį aktyvumą. Tai ne universiteto, o visos visuomenės problema. Pradėti šviesti bei skatinti mankštintis, žinoma, reikia jau ankstyvoje vaikystėje, bet negalima pamiršti ir akademinio jaunimo. Mano nuomone, būtini ne tik praktiniai užsiėmimai, bet ir elementarios teorinės žinios, kurių trūksta mokykloje, taip pat ir universitete. Bet kuris jaunas žmogus nesunkiai geba išvardinti kompiuterio ar automobilio dalis, o savo kūno ir jame vykstančių procesų pakankamai nepažįsta.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja mankštintis bent 30 minučių per dieną. Taigi vienos kūno kultūros paskaitos per savaitę tikrai nepakanka. Mano manymu, idealu būtų dvi kūno kultūros paskaitos per savaitę. Ko vertas aukštosios mokyklos absolventas, jei jis paliegęs ir fiziškai neaktyvus? Ar jis bus geras savo srities specialistas, kuriam po poros valandų sėdėjimo biure paskausta nugara ir jis nebesugebės koncentruoti savo dėmesio? Kiekvienas darbdavys labiau įvertins sveiką, žvalų, spinduliuojantį energija, noru tobulėti visose gyvenimo srityse jauną specialistą. Todėl reikia lavinti tiek protą, tiek kūną, o ne suspausti save į siaurus specialybės rėmus. Studentai yra suaugę, žinių siekiantys žmonės, tačiau į problemą žiūri labai siaurai, mieliau priešinasi nei pasinaudoja jiems suteiktomis galimybėmis.
Pats studijavau Klaipėdos universitete, jau prieš 10 metų sąlygos sportuoti buvo geros, tvarkingi dušai, inventorius. Galbūt problema yra mokymo programos, pasenusios metodikos. Šiuolaikinė kūno kultūra universitete turi žengti koja kojon su šia diena, būti labiau individualizuota ir pritaikyta studento poreikiams. Klasikinė mankšta ir krepšinis jau atgyveno. Šių dienų studentui reikia plataus profilio užsiėmimų, plečiančių akiratį bei stiprinančių kūną. Puikiai tiktų "pilates", kalanetika, joga, fitnesas, kuo įvairesnės komandinės sporto šakos. Šiuolaikinėje individualistų, skubančioje visuomenėje tai puiki proga aktyviai pajudėti bei išlieti susikaupusias emocijas, stresą. Be to, sutaupysite laiko ir pinigų sportuodami aukštojoje mokykloje, o ne sporto klube.
Man studijuojant nė vienam kūno kultūros studentui nekilo mintis, jog reikia atsisakyti aukštosios matematikos, filosofijos ar kalbos kultūros paskaitų, nes neva dėl to gali nukentėti itin svarbios jo srities paskaitos. Kodėl tarp būsimų matematikų, filosofų ar filologų kyla tokios diskusijos? Gal dėl siauro požiūrio? Griauti visada lengviau nei kurti.
"Rūpinamės studentų sveikata"
Vaidutis LAURĖNAS, Klaipėdos universiteto studijų prorektorius
Mes pasisakome už kūno kultūros paskaitas. Man skaudu, jog jauni žmonės nesupranta, kad rūpinamės būtent jais, jų sveikata. Juk sportas, judėjimas, fizinis aktyvumas - tik į naudą. Kaip tai įkalti jauniems žmonėms į galvas? Žinoma, per prievartą lankyti kūno kultūros paskaitų nepriversime ir neketiname to daryti.
Mūsų nuomone, kūno kultūros paskaitų reikia, per šiuos užsiėmimus studentai susipažįsta su Klaipėdos universiteto sporto klubo veikla, gali pasirinkti, kokius būrelius norėtų lankyti po paskaitų, įsilieti į sportininkų gretas, turiningai praleisti laisvalaikį. Manau, kad tai tik į naudą. Jauni žmonės turėtų daugiau judėti ir sportuoti, juk nuo to jie būtų tik žvalesni, energingesni, kūrybingesni. Tai įrodyta moksliškai.
Mokslininkai apie fizinį aktyvumą
Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikatos stiprinimo, lėtinių ligų profilaktikos priemonė. Jo stoka kartu su kitais sveikatos rizikos veiksniais (rūkymu, nesveika mityba, antsvoriu) sukelia lėtines ligas. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, fiziškai neaktyvių žmonių mirtingumo rizika yra 1,2-2 kartus didesnė nei fiziškai aktyvių.
Fizinio aktyvumo trūkumas didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, fiziškai pasyvūs žmonės dažniau nutunka, serga nuo insulino nepriklausomu cukriniu diabetu.
Fiziškai pasyvūs žmonės dažniau skundžiasi bloga nuotaika, nerimastingumu, depresija, mažiau pasitiki savimi.