Nors kalendorinei žiemai tik persiritus į antrąją pusę Lietuvoje atsirado vilčių sulaukti tikros žiemos ir gilių sniego pusnių, lietuvių užsispyrimas pasimėgauti šaltojo metų laiko teikiamais malonumais dėl to, atrodo, tik stiprėja. Jei negalime slidinėti namuose, darome tai svetingoje Europoje.
Čekijos, Austrijos, Šveicarijos, Italijos kalnuose galima išgirsti lietuvišką kalbą - nieko nuostabaus. Sėdę į nuosavus automobilius, susodinti į kelionių agentūrų išnuomotus autobusus ar sulipę į lėktuvus, vieni tobulina slidinėjimo įgūdžius raudonose ir juodose trasose, kiti kantriai laukia pirmosios išvykos į kalnus pabaigos, kai galės atsikratyti naujokams tenkančio „vainiko“ titulo.
Trasų - penkeriems metams
Yra tautiečių, kuriems svarbiausia - slidinėjimo trasų gausybė, bet yra ir tokių, kurie slides pakenčia porą valandų per dieną, tad vietą atostogoms renkasi pagal kurorte esančių parduotuvių ir naktinių klubų skaičių.
Italijos šiaurėje stūksančios Dolomitinės Alpės įtinka ir pirmiesiems, ir antriesiems.
„Dolomiti Superski“ regionas - vienas tokių. Beveik tobulai paruoštos ir puikiai prižiūrimos trasos driekiasi 1,22 tūkst. kilometrų, net 1 tūkst. kilometrų jų gali būti padengtos dirbtiniu sniegu, kalnų slidininkų paslaugoms - 450 įvairiausių keltuvų, o 8 iš 10 dienų galima mėgautis saulėtu oru. Pailsėti kviečia jaukiose kalnų trobelėse įsikūrusios itališkos virtuvės užeigos, tradiciniai kaimeliai siūlo užsukti į „apres-ski“ barus, kur trypti nepasikeitę slidinėjimo batų, jei tik norite, galite iki nakties.
Val Gardenoje teko sutikti lietuvių, atradusių šį slidinėjimo rojų jau praėjusiais metais, sugrįžusių šiemet ir žadančių čia atvykti dar bent trejetą metų. „Viską norisi išbandyti“, - spindinčiomis akimis sakė jie.
Jei čia viešite pirmą kartą, net nesitikėkite bent po kartą išbandyti visų trasų, kur galioja 167 eurus šešioms dienoms kainuojantis „Dolomiti Superski“ slidinėjimo pasas.
Tačiau nei patyrę, nei pradedantys slidininkai neturėtų aplenkti per keturias Selos kalnyno perėjas nusidriekusio Selarondos maršruto. Pagal laikrodžio rodyklę galima čiuožti oranžine, priešinga kryptimi - žalia Selaronda. Mėlynas ir raudonas slidinėjimo trasas po kelių dienų įveiks net išsiruošę slidinėti pirmąkart. Nuolat besikeičianti Selos kalnų panorama ir Val Gardenos, Alta Badijos, Val di Fasos bei Arabos slėnių papėdėse išbirę miesteliai šiam maršrutui yra pelnę vienos vaizdingiausių pasaulyje iškylų kalnų slidėmis vardą. Bendras Selarondos ilgis – 40 kilometrų. 26 iš jų įveiksite slidėmis, likusius - keltuvais.
Užuojautos iš italų nelauk
Dolomitinės Alpės stūkso pačioje Italijos šiaurėje, tad tikrojo šios šalies kolorito čia slidinėdami gal ir nepajusite. Nors kai kurių kurortuose dirbančių italų poelgių tikriausiai nebūtų galima priskirti jokiai kitai nacijai...
Grupelė lietuvių pirmąją dieną kalnuose susiruošė slidinėjimo pradžiamokslio pamokyti keletą „vainikų“. Sėkmingai pasiekę mėlynas trasas ir jose praleidę visą dieną, paskutinį - raudonosios trasos - etapą tikėjosi įveikti nusileisdami keltuvu. Deja, prie 16.30 uždaromo keltuvo lietuviai atsidūrė vėluodami porą minučių. Nei vyriški įkalbinėjimai, nei moteriškas žavesys italų neveikė. Sėdę į paskutinį keltuvą, paliko lietuvius likimo valiai. Keliui į namus nelengva raudona trasa tamsoje įveikti prireikė pusantros valandos.
Padavėją teko mokyti matematikos
Kalnų užeigos, įsikūrusiose prie judriausių trasų, nesiūlo ypatingų itališkos virtuvės patiekalų.
Tiesa, spagečių, lazanijos ir kitų makaronų patiekalų rasite kiekviename restoranėlyje. Beveik visur galėsite paragauti ir kalnuose įprastos tirštos guliašo sriubos (tiesa, jos skonis įvairiose maitinimo įstaigose greičiausiai bus skirtingas), įvairiausių sumuštinių, kuriuos, atrodo, jau mėgsta ne vien amerikiečiai...
Originaliausiai pavyko pavalgyti atokiausioje kalnų užeigoje. Mažame jaukiame namelyje įsikūrusio restoranėlio padavėją teko pamokyti matematikos: nors užsisakėme keturias porcijas sriubos duonos kepalėlyje, gavome tik tris. Keletą kartų priminę padavėjui užsakymą, sulaukėme pasiteisinimo, kad vokiškai, angliškai ir itališkai kalbantys valgytojai jį tiesiog išmuša iš vėžių...
Tiesa, 5,5 euro kainuojančios sriubos laukti vertėjo. Pamatę medinėje lėkštėje ant saujos kvepiančio šieno garuojančią tirštą spalvotais žiedlapiais pabarstytą sriubą plikytos duonos kepalėlyje, leidimo įamžinti egzotišką patiekalą paprašė net greta pietaujantys užsieniečiai. Kažkodėl nesugalvojome pakviesti jų į Lietuvą, kur baravykienės duonos kubilėlyje jau galima paragauti beveik kiekvienoje lietuviškų patiekalų svetainėje.
Tautietes išduoda ne tik kalba
Na, o lietuvius (tiksliau, lietuves) slidinėjimo kurortuose galima pažinti ne tik iš kalbos, bet dažnai ir iš eisenos.
Kai pirmajai slidinėjimo dienai pasibaigus vakare sukaupusios paskutines jėgas jos dar mėgina apžiūrėti miestelio, kuriame gyvena, turistines įžymybes, viena kitą atpažįsta gerokai iš toliau, nei tai vyktų Lietuvoje. Apibūdinimas „elegantiška“ su jų eisena neturi nieko bendra. „Jaučiuosi kaip išromyta“, - taikliai mestelėjo viena slidininkė. Jos bendrakeleivė pirmąjį ir visus likusius vakarus prisiekinėjo šiais metais jau tikrai pradėsianti sportuoti. Ar ne tą patį buvo žadėjusi pernai ir užpernai?
Po pirmosios slidinėjimo dienos paprastai pasikeičia ir slidinėjančiųjų kompanijos. Pasiryžusios savo antrųjų pusių iš akių nepaleisti net ir slidinėjimo trasose moterys drąsiai kyla su vyrais. Jau prie pirmosios kliūties vienos su jais atsisveikina, palydėjusios vyrus žvilgsniais nusiima slides ir lipa žemyn be jų, kitos dar bando kelti scenas iš serijos „atvažiavau atostogauti, o ne galą gauti“. Tačiau jau kitą dieną pirmosios ir antrosios slidinėja drauge, o dar po kelių dienų ir į vyrus, įkalbėjusius į kalnus vykti drauge, nebežvelgia kaip į mirtinus priešus...
Atokioje užeigoje originaliai patiekta sriuba sudomino ir prie gretimo stalo sėdėjusius užsieniečius
Viduryje miesto sukrautos slidės liudija, kad netoliese – „apres-ski“ baras ar kita masinė slidininkų susibūrimo vieta
Norint išbandyti daugiau kaip tūkstantį kilometrų trasų, į „Dolomiti Superski“ regioną teks atvykti ne vieną kartą
Nuolat besikeičianti kalnų panorama šiam slidininkų rojui pelnė vieno vaizdingiausių pasaulyje vardą
Agnė Žemaitytė
„Laisvalaikio“ informacija
http://laisvalaiskis.meniu.lt
