Atlanto vandenyne išsibarsčiusios septynios Kanarų salos yra viena iš Ispanijos provincijų, tačiau nuo žemyninės šios šalies dalies, Iberijos pusiasalio, jas skiria apie tūkstantis kilometrų.
Augmenijai karštas salos klimatas išties nėra palankus, tad atvykėlius stebina Lansarotėje plytintys vynuogynai – atkaklaus žmonių darbo rezultatas. Neįprasti akiai vynuogynai driekiasi centrinėje salos dalyje, La Geria regione.
Kiekvienas vynmedis yra sodinamas atskiroje 4-5 m pločio duobėje, kurią puslankiu supa akmeninė tvorelė, vadinama Zocos. Ši tvorelė saugo augalus nuo vėjų ir padeda kaupti drėgmę, kurios taip trūksta saulės kepinamoje saloje. Tūkstančiai tokių simetriškai susodintų vynmedžių juosvame vulkaninės kilmės dirvožemyje surado unikalų kraštovaizdį.
Vynas Lansarotėje buvo gaminamas nuo XVI amžiaus. Tačiau per 1730-1736 m. ugnikalnio išsiveržimus lava užliejo maždaug ketvirtadalį salos teritorijos, po jos sluoksniu buvo palaidotos čia buvusios gyvenvietės ir dirbamos žemės. Žemdirbiai buvo priversti prisitaikyti ir išrasti naują metodą, kaip užsiauginti vaisius bei daržoves tokiomis nepalankiomis sąlygomis.
Lansarotės vyndarių moto yra „Vulkano esencija tavo taurėje“. Vynuogės čia subręsta bene anksčiausiai Europoje – derlius pradedamas rinkti jau liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje.
Net 75 procentai vyno padaroma iš vienos seniausiai žinomos vynuogių veislės – Malvasia.Vynai pagaminti iš Malvasia veislės vynuogių pasižymi turtingu skoniu, saldumu, medaus spalva, nors šiandien iš šių vynuogių daromi ir raudoni, rožiniai vynai, kurių skonis vyrauja nuo saldžių iki sausų. Pats Šekspyras gyrė šį nuostabaus skonio vyną.
Nuotraukos: sxc.hu