O dažnas vyno gerbėjas Švedijoje žino, jog Gotlando saloje yra šiauriausias vyno ūkis Europoje (greičiausiai ir pasaulyje) – „GuteVin“.
Įmonės savininkas Lauris Papinenas (Lauri Pappinen), diplomuotas elektronikos ir kompiuterių inžinierius, leidybos kompanijos „Pagina“, veikiančios nuo 1978 m. Stokholme, savininkas, pasinėręs į vyno verslą, persikėlė gyventi į Gotlandą. Paklaustas, kaip tai įvyko, p. Lauris sakė, jog imtis šiauriečiui tokio neįprasto dalyko jį paskatinęs sapnas: 1992 m. atostogaudamas Gotlande jis susapnavo, jog skina vynuoges šioje nuostabaus grožio saloje.
Taigi p. Papinenas, jau seniai domėjęsis vynu, nusižiūrėjo žemės plotelį vakarinėje salos pakrantėje, apie 60 km piečiau Visbio. Šioje vietovėje dirvožemį daugiausia sudaro kalkakmenis. Pirmuosius vynmedžius p. Lauris pasodino 1997 m. Matydamas, kad eksperimentas pavyko, vyndarys savo vynuogyną išplėtė iki 7 ha. Čia auga raudonosios Regent ir Rondo, baltosios Madelaine Angevine 7672, Phoenix, Reichensteiner, Ortega, kitos veislės. Gali būti, kad vėliau vynuogynas bus plečiamas, bet dabar p. Lauris norįs dar geriau perprasti vynuogių auginimo meną.
2001 m. įsteigus kompaniją „GuteVin“ (Gute Vingard AB), išrinkus jos direktorių tarybą, tapo įmanoma daugiau dėmesio skirti komercijai. Iš 2002 m. derliaus (500 kg) pagamintas vynas 2003-iaisiais pradėtas pardavinėti Švedijos parduotuvėse. 2003-iųjų derlius (p. Lauris derlių ima spalį) sudarė jau 1600 kg, o praėjusių metų vynas (jo pagaminta 900 l) pasieks parduotuvių lentynas 2004 m. gegužės 3 d.
0,5 l vyno butelis „Systembolaget“ parduotuvėse kainuoja 198 SEK (apie 74 Lt). „GuteVin“ produkcijos rasi ir Švedijos restoranų valgiaraščiuose. Ponas Lauris ateityje ketina pagaminti iki 50 000 l vyno kasmet, bet tai įvyks dar negreit.
Kol kas „GuteVin“ vynas nebrandinamas ąžuolo statinėse, tačiau ketinama jų įsigyti. „GuteVin“ gamina ir šiek tiek brendžio, tačiau jo ateityje greičiausiai bus atsisakyta ir visas dėmesys nukryps į vyną.
Pasirengęs patarti
Paklaustas apie vynuogių auginimo ir vyno gamybos perspektyvas Lietuvoje, p. Lauris atsako, jog jis niekada nesusimąstė apie tai ir nedaug žino apie Lietuvos gamtines sąlygas, tačiau spėja, kad tai įmanoma. Švedų vyndarys maloniai pasirengęs atsakyti į visus būsimų Lietuvos vyno gamintojų klausimus, su juo galima susisiekti tinklalapyje http://www.gutevin.se nurodytais adresais.
Kas žino, gal po kurio laiko gersime ne vien Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ar Čilėje, o kur nors Suvalkijos arba Aukštaitijos kalvose išaugintų vynuogių vyną?
Laimonas Gryva; Mindaugas Jurkynas
„VŽ Savaitgalio“ informacija
Nuotraukos iš http://www.gutevin.se archyvo
