Viskis ir fanera

Žodis „siela“ sostinės kavinės „SoulBox“ pavadinime figūruoja neatsitiktinai: pasak direktoriaus Aurelijaus Marudino, pradėti kavinės verslą jį paskatino nuotaikingas turkų kilmės vokiečių režisieriaus Fatih Akin‘o filmas „Virtuvė sielai“ („Soul Kitchen“). Kitą pavadinimo sudedamąją dalį, atspindinčią jaukaus, nedidelio tūrio įvaizdį – direktorius parsivežė iš Berlyno, garsėjančio originaliomis barų bei kavinių koncepcijomis. Dėžės arba kubo motyvas buvo įkūnytas ne tik pavadinime, bet ir „firminiame“ grafiniame ornamente. Patalpos naujajai įmonei buvo išnuomotos strategiškai palankioje vietoje buvusiame „Telekomo“ pastate Vilniaus gatvėje, kur jau sėkmingai veikia keletas populiarių kavinių bei klubų. Dvejose salėse yra apie 150 vietų, tačiau „naktį iš penktadienio į sekmadienį“ jos sutalpina daugiau nei 200 žmonių, kurių dalis netgi neturi, kur prisėsti. Kuo gi „SoulBox“ sugeba prisivilioti lankytojus?

Bendrą kavinės koncepciją Aurelijus apibūdina kaip kelių akcentų, kuriančių bendrą atmosferą, visumą. Pirmasis jų – muzika, skambanti čia kas vakarą nuo pirmadienio iki sekmadienio. Savaitės pradžioje rengiami džiazo vakarai skiriami vyresnio amžiaus publikai, tuo tarpu savaitgaliop techno, hip-hop, D&B, ambient stiliaus muzika privilioja būrius jaunimo. Visus kūrinius atlieka profesionalūs didžėjai, pavyzdžiui, Tomas Boo, garsiųjų Boogaloo vakarėlių rengėjas. Gyvo garso koncertuose dažnai dalyvauja jauni, bet talentingi Muzikos akademijos studentai. Periodiškai rengiami teminiai vakarėliai, pavyzdžiui, Balkanaktis, paverčiantys kavinę tikru muzikos klubu.

Antrasis akcentas, be abejo, yra virtuvė. Kaip dabar yra priimta, jos meniu nesusietas su konkrečiu pasaulio regionu ar patiekalų kategorija. „Nenorime įsisprausti į rėmus ir kasdien pasiūlome lankytojams kažką naujo“, – teigia A. Marudinas. „Netgi dienos pietų meniu yra ruošiamas tik savaitei į priekį ir nuolatos atnaujinamas.“
Pastebėsime, kad šis meniu niekados neverčia rinktis „vieną iš vieno“ – klientams siūloma bent keletas patiekalų, kurių kiekvienas turi intriguojančių priedų, padažų ar ingredientų. Atskiros patiekalų grupės pagrindas – įvairiaspalviai savos gamybos makaronai. Pageidaujantiems kažko ypatingo pasiūlomi kur kas egzotiškesni patiekalai – pavyzdžiui, strutienos sriuba arba kengūrienos troškinys.

Skirtingai nuo daugelio kavinių, puoselėjančių vyno kultūrą, „SoulBox“ propaguoja stipriuosius gėrimus, visų pirma viskius – vien tik single malt rūšių čia yra apie 20. Kavinės barmenai nepiktnaudžiauja flairingo triukais, užtat rimtai užsiima miksologija – išbando vis naujus kokteilių ir gėrimų receptus. Tyrimų lyderis –  Vaidotas Vyšniauskas, pernai pelnęs bronzą Europos klasikinių kokteilių čempionate, tad greta populiariųjų miksų bare siūlomi ir senųjų receptų kokteiliai, skaičiuojantys jau antrą šimtmetį.

Na, o trečiasis akcentas – interjero architektūra. Grupės A01 architektai, sukūrę jau ne vieną kavinės interjerą, šįsyk pabandė kurti paprastą, laisvą ir neįpareigojančią aplinką, kavinės erdvę aiškiai padalinę į dvi zonas – pagrindinę ir šokių sales. Pailgoje didžiojoje salėje architektai pagrindinį vaidmenį skyrė 8 m ilgio baro kontuarui, kurio struktūroje, kaip ir sėdimų baldų konstrukcijoje, išryškino natūralią medžio fanerą. Kitas žingsnis buvo dar įdomesnis: didžiulė baro lentyna buvo sumontuota iš stačiakampių fanerinių modulių, kurių dalis taip pat buvo pakabinta ir baro palubėje.
Galima teigti, kad sėkmingai sutapus visiems trims minėtiems akcentams, pačiame sostinės centre – dar vienas traukos objektas, suteikiantis džiaugsmo miestelėnų širdims ir skrandžiams.