Vartotojų skundų dėl nekokybiškų maisto produktų daugėja

Per pirmąjį 2007 metų pusmetį gauti ir ištirti 1437 gyventojų skundai dėl nekokybiškų maisto produktų arba su maistu susijusių paslaugų teikimu. Tai beveik 400 skundų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iš jų 546 skundai (38 proc.) pasitvirtino. Anonimiškai vartotojai skundėsi 310 kartų, 133 skundai (43 proc.) pasitvirtino. Už nustatytus pažeidimus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 450 įmonių nubaudė administracinėmis nuobaudomis, laikinai sustabdė 21 įmonės veiklą, uždraudė 6 įmonių veiklą.

Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje šių metų pradžioje įkurtas Vartotojų pranešimų registravimo, konsultavimo ir analizės poskyris, kuriame ne tik registruojami skundai, bet ir suteikiamos konsultacijos piliečiams. Per pirmą šių metų pusmetį suteikta virš 500 konsultacijų telefonu, virš 200 besikreipiančių įvairiais rūpimais klausimais gavo išsamius atsakymus internetu.

Vartotojai daugiausiai skundėsi dėl mėsos ir mėsos gaminių. Skųstasi 210 kartų, 76 skundai (36 proc.) pagrįsti. Dėl žuvies ir žuvies produktų skųstasi 127 kartus, 45 skundai (35proc.) pagrįsti. Dėl pieno ir pieno produktų užregistruota 140 skundų, 51 (36 proc.) iš jų pagrįstas. Šį pusmetį užregistruoti 279 skundai dėl nekokybiško maisto ir paslaugų viešojo maitinimo įstaigose, 113 (40 proc.) skundų pagrįsti.

Apžvelgdama pirmojo pusmečio rodiklius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė teigė: „Išaugęs skundų kiekis rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir reiklumą. Vis daugiau vartotojų sužino apie produktų saugos ir kokybės reikalavimus, kur kreiptis įsigijus netinkamus maisto produktus ar dėl viešojo maitinimo teikiamų paslaugų kokybės. Aktyvesni tapo rajonų miestelių ir kaimų gyventojai. Kasmet daugėja nusiskundimų dėl neteisingo maisto produktų ženklinimo, pirkėjai pradėjo kreipti dėmesį į maisto produktų sudėtį, kas rodo, kad vartotojai tampa pastabesni ir skaito informaciją ant etikečių ir pakuočių“.

Apie 20 proc. skundų užregistruota dėl viešojo maitinimo įmonėse teikiamų paslaugų kokybės
Gyventojai skundėsi blogu maitinimu, sumažintomis porcijomis, prastu patiekalų skoniu, higienos normų nesilaikymu vaikų lopšeliuose-darželiuose bei mokyklose (Vilniaus lopšeliai-darželiai „Gėlynas“, „Gintarėlis“, Klaipėdos lopšelis-darželis „Dobiliukas“, Kauno Panemunės pradinė mokykla, Vilniaus Antakalnio, Kauno rajono Kulautuvos, Šilalės rajono Upynos vidurinės mokyklos ir kt.).

Didesnė dalis skundų gauta dėl nešvaros, netvarkos, nekokybiško maisto ar aptarnavimo kavinėse, baruose, pakelės užeigose. Žmonės informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyrius apie maitinimo įstaigose pastebėtus tarakonus, graužikus, darbuotojų asmens higienos reikalavimų nesilaikymą aptarnaujant klientus, nešvariai išplautus indus, blogą ventiliaciją, nešviežią maistą, apsinuodijimo juo atvejus (Kauno kavinė „Indrė“, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valgykla/kavinė, Vilniaus kavinės „Savas kampas“, „Ling Tao“, „Svetainė“, UAB „Jonza“ kavinė-picerija, užeiga „Naktida“, UAB „Stilista“ valgykla, Trakų rajono baras „24 Trasa“, Mažeikių raj. „Klipso“ baras, Marijampolės raj. UAB „Rovlita“ kavinė, Kretingos raj. kavinė „Bajorų gūžta“, Širvintų raj. „Alinavos karčema“, Kauno restoranas „Psomi“ ir kt.).

Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai patikrino piliečio skunde išvardintus faktus ir rado daug maisto tvarkymo pažeidimų Kauno rajono „Viršužiglio“ senelių pensionate ir sanatorijoje.

Pasitvirtinus skunduose nurodytiems pažeidimams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įpareigojo maisto tvarkymo įmones imtis priemonių trūkumams šalinti, – atlikti patalpų, įrenginių remontus, inventoriaus valymą, dezinfekciją, šios įmonės buvo baudžiamos administracinėmis nuobaudomis ar net stabdoma jų veikla.

Dėl neteisingo maisto produktų ženklinimo užregistruoti ir ištirti 59 Lietuvos vartotojų skundai

Dėl sveikatingumo ir maistingumo teiginių:

Piliečiai piktinosi užrašais ant maltos kavos „Melitta Auslese“ etikečių, teigiančiais, kad „ši kava atgaivina sielą ir pakrauna kūną“. Kaip informavo vartotojas: „Visą mėnesį geriu šią kavą, o sieloje „atgaivos“ vis dar nepajutau, ir kūnas vis dar „nepasikrovė““.

Panašūs užrašai pateikti ir ant „Aroma Energy“‘ kavos pakelių – „Puodelis išskirtinės kavos suteikia ilgalaikį tonizuojantį poveikį: mažina nuovargį, spartina mąstymą, didina žvalumą ir pasitikėjimą savimi“... Pasak laiškų autorių, tokius drąsius teiginius vertėtų pakeisti kuklesniais ir neklaidinti žmonių. Maisto inspektoriai laikinai sustabdė kavos tiekimą, kol ji buvo tinkamai paženklinta.

Viena moteris liko nepatenkinta, kad ilgą laiką gėrė arbatą „System Slim Figura“, ant kurios puikuojasi teiginys „Žolelių rinkinys, sudarantis kompleksinę sistemą, skatinančią lieknėjimo procesą“, tačiau jokio lieknėjimo nepastebėjo. Maisto inspektoriai sustabdė šios arbatos tiekimą į rinką ir nurodė teisingai paženklinti pagal Lietuvos higienos normos „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimus.

Vartotojams buvo neaiškus baltos ruginės duonos ženklinimas. Pagal užrašus – iš ruginių sijotų miltų iškepta balta ruginė duona yra turtinga maistinėmis medžiagomis, kurios padeda gerinti bendrą savijautą, teigiama, kad žmogus ją valgydamas bus sveikesnis. Vienos skundo autorės nuomone, ši duona nepagydys, todėl patartina vengti tokių frazių. Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įpareigojo UAB „Fazer“ kepyklą perženklinti ruginės duonos produktus, nenurodant klaidinančios informacijos apie jos poveikį sveikatai.

Dėl nealkoholinių gėrimų ženklinimo:

Atšilus orams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gauna vis daugiau nusiskundimų ne tik telefonu, bet ir raštu, jog nealkoholinių gėrimų gamintojai neteisingai nurodo šios produkcijos sudėtį, nėra vartojimo instrukcijos, sudėtyje nurodomi nesuprantami ingredientai, o importuotų gėrimų ženklinimas lietuvių kalba pateiktas neįskaitomai ir kt.

Pasipiktinę vilniečiai teigia, kad gėrimų gamintojai nesirūpina vartotojais, nenurodo produktų laikymo sąlygų. Laiške rašoma: „Laikiau sultis atidarytas virtuvėje ant stalo ir pastebėjau, kad per kelias dienas jos surūgo. Ant pakelių nenurodyta, kad atidarius jas laikyti šaldytuve, nėra svarbios informacijos – per kiek dienų suvartoti“. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai informavo gamintojus, kad būtina atsižvelgti į vartotojų pranešimus ir papildyti ženklinimą etiketėse. Kaip pastebi maisto inspektoriai, yra nemažai gamintojų, kurie nurodo pvz. – „prieš vartojimą suplakti“, „atidarytą butelį laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 5 dienas“ ir kt. Už gėrimų ženklinimą, saugos ir kokybės rodiklius yra atsakingi gamintojai.

Dėl neteisingo ženklinimo – sveikatos sutrikimai:

Vartotoja kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą skųsdamasi, kad išgėrusi parduotuvėje įsigytų obuolių – morkų sulčių, pajuto apelsinų skonį. Sultis reikėjo išpilti, moteris patyrė sveikatos sutrikimą, nes yra alergiška apelsinams. Jos nuomone, tai įvyko dėl netiksliai paženklintos etiketės, kurioje apie tai, kad yra trijų rūšių sulčių mišinys buvo parašyta labai smulkiomis raidelėmis, nenurodyta kiek procentų kokių sulčių yra sudėtyje. Skundas pasitvirtino, neteisingai paženklintomis sultimis buvo uždrausta prekiauti.

„Ženklinant maisto produktus, nei vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės, ant etikečių ir pakuočių negali būti net nuorodų į jas. Labai svarbu, kad ženklinimas neklaidintų pirkėjo dėl produkto charakteristikų (jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės, pagaminimo būdo). O maisto produktams priskirti poveikį žmogaus sveikatai, kurio jis iš tikrųjų neturi arba pateikti užuominas apie ypatingas savybes, nors tokias savybes turi visi panašūs produktai, neleidžiama pagal Lietuvoje šiuo metu galiojančius teisės aktus“, – informavo Aušra Išarienė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad pranešti apie nesaugius, nekokybiškus maisto produktus ar viešojo maitinimo paslaugas vartotojai (net ir anonimiškai) gali visą parą internetu www.vet.lt, ar skambinti nemokama linija 8 – 800 40403.

(Nuotraukoje - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vartotojų pranešimų registravimo, konsultavimo ir analizės poskyrio vedėja Aldona Jakavonienė)

VMVT informacija