Pagal Europos Sąjungos Tradicinių augalinių vaistų registravimo direktyvą vaistinėse negalima pardavinėti vaistinių augalų ir jų preparatų, jei neatlikti klinikiniai tyrimai. Ši direktyva priimta prieš septynerius metus, tačiau Lietuvoje įsigalioja tik dabar. Vaistažolininkai ir vaistinių augalų vartotojai dėl to labai sunerimo, o specialistai tikina, kad tradicinės gydomosios priemonės iš vaistinių lentynų nedings.
"Vaistinius augalus ir jų preparatus vaistinėse bus galima pardavinėti, bet jų, kaip ir kitų vaistų, veiksmingumą ir saugumą reikia pagrįsti klinikiniais tyrimais, – ramina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys. – Tradiciniams vaistiniams augalams, kurie vartojami kelis dešimtmečius ir yra parduodami vaistinėse, jokių papildomų tyrimų nereikės."
Anot specialisto, nuo šio pavasario norint registruoti naujus vaistinių augalų preparatus teks įrodyti jų veiksmingumą ir saugumą klinikiniais tyrimais.
"Ilgai vartojamų tradicinių vaistinių augalų naudingosios savybės ir vartojimo indikacijos jau yra patvirtintos. Ši direktyva gali tapti barjeru tik Rytų medicinos augalams", – pritaria Lietuvos vaistininkų sąjungos valdybos narė Nijolė Savickienė.
Tradiciniai augaliniai vaistai
Pagal Europos Sąjungos teisės aktus tradiciniais augaliniais vaistais laikomi tie augaliniai vaistai, kurie vartojami ne mažiau kaip 30 metų, įskaitant bent 15 metų ES, yra skirti vartoti be praktikuojančio gydytojo priežiūros ir nėra švirkščiami.
Ilga vartojimo tradicija nereiškia, kad produktas yra visiškai saugus. Dėl to valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turi teisę prašyti papildomų duomenų, jei mano, kad jie būtini vaisto saugumui įvertinti.
