Uogos – vitaminų šaltinis

Įsibėgėjus vasarai, prekybos vietas užpildė įvairiaspalvių uogų gausa. Uogose esantys vitaminai didina organizmo atsparumą ligoms, ląsteliena ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir skatina sotumo jausmą. Mineralinės medžiagos, kurių gausu uogose, užtikrina gerą organų ir endokrininių liaukų veiklą. Bet iš gausybės uogų rūšių reikėtų išsirinkti būtent tas, kurios jums sveikiausios. Be abejo, skaniausios ir sveikiausios uogos, užaugintos savo darže, tačiau kuo įvairesnių uogų vartojimas leidžia papildyti organizmo atsargas visomis reikalingomis medžiagomis.

Vyšniose gausu geležies, kalio, fosforo, vitaminų C ir E. Vyšnios reguliuoja kraujo krešėjimą. Dėl antiseptinių savybių šių uogų sultys liaudies medicinoje buvo vartojamos nuo karščiavimo, taip pat atsikosėjimui palengvinti. Smulkinti vyšnių lapai stabdo kraujavimą iš nosies. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vyšnių kauliukuose yra toksinių medžiagų.

Agrastai turtingi vitaminų C, E, A, taip pat turi daug kalio, fosforo, magnio. Agrastai stiprina kraujagysles, todėl tinka naudoti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Agrastų nuoviras naudojamas, jei odą nudegina nuodingi augalai.

Juodieji serbentai  turi labai daug vitaminų C, A, taip pat geležies, kalio, kalcio, fosforo, magnio, folio rūgšties. Juodieji serbentai mažina galvos, sąnarių skausmus, mažina cukraus kiekį kraujyje. Tai puiki uoga organizmo atsparumui stiprinti, tačiau reikia žinoti, kad juodieji serbentai pasižymi kraują tirštinančiomis savybėmis.

Spanguolėse daug vitaminų C, E, B1, B2, kalio, fosforo, geležies, cinko. Spanguolės pasižymi bakterijas naikinančiomis savybėmis, todėl ilgai negenda. Trintos su medumi jos ypač tinka peršalimo ligoms gydyti.

Žemuogės papildo organizmo geležies atsargas. Taip pat jose nemažai vitamino C, ypač daug vitamino PP, būtino organizmo hormonų sintezei. Šios uogos plečia kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Avietėse daug kalio, kalcio, cinko, magnio, fosforo, natrio, vitaminų C, A, E. Avietės pasižymi uždegimą mažinančiomis savybėmis, gydo avitaminozę, mažakraujystę. Džiovintose avietėse yra salicilo rūgšties, kuri labai veiksminga nuo peršalimo ligų, gripo, anginos. Ypač vertingos miško avietės.

Mėlynės turtingos vitaminų A, E, B1, B2, PP, jose  gausu kalio, fosforo, kalcio. Nuolat valgant mėlynes, atsigauna pavargusios akys. Mėlynės labai tinka ūmioms ir lėtinėms virškinimo trakto ligoms, ypač  viduriavimui, gydyti. Sakoma, kad mėlynės atitolina senatvę, šviesina atmintį, gerina judesių koordinaciją. Trintų uogų kompresai palengvina odos ligas.

Gervuogės turi nemažai magnio, vitaminų A, E. Jos stiprina nervų sistemą.

Braškė – uogų karalienė. Jose labai daug vitaminų C, B6, A, E, D, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, folio rūgšties. Valgydami braškes puikiai papildome vitaminų ir mikroelementų atsargas. Braškės reguliuoja kraujospūdį, stiprina imunitetą.

Beveik visų uogų 100 g energinė vertė – apie 40 kcal. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijas, kiekvieną dieną reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400 g įvairių vaisių, daržovių bei uogų. Tačiau dar antikos laikais filosofas Lukrecijus rašė: „Vienam žmogui maistas – kitam nuodai“. Todėl nereikėtų pamiršti, kad saikingumas – vienas iš sveikos mitybos principų. Skanaujant įvairiaspalves uogas verta nepamiršti, kad jos gali tapti alergijų priežastimi, ypač mažiems vaikams.

Norint mėgautis uogomis visus metus, rekomenduojama jas užšaldyti. Šaldant uogas geriau išsilaiko vitaminai negu verdant uogienes. Prieš užšaldymą uogas reikėtų nuplauti, sudėti nedidelėmis porcijomis į sandarius indus ar maišelius ir laikyti ne aukštesnėje kaip -18° C temperatūroje. 

VMVT informacija