Jūros kopūstai mūsų parduotuvėse atsirado nelabai seniai ir iki šiol nėra labai plačiai vartojami. Tačiau jie – nuostabus maisto produktas, turintis neįtikėtinai daug vertingų savybių.
Jei iki šiol neįtraukėme jų į savo mitybos racioną, tai, tiesą sakant, tik patys save skriaudžiame. Gal tiesiog per mažai apie šią jūros gėrybę žinome?
Jūros kopūstai – laminarija – yra 1-13 metrų ilgio rudieji jūros dumbliai. Laminarija sudaro ištisas kolonijas visose Šiaurės ir Tolimųjų Rytų jūrose. Šių augalų žmonių maistui daugiausia paruošiama Baltijos jūroje. Jie nušienaujami specialiu įrenginiu 5-6 metrų gylyje ir džiovinami saulėje.
Jūros dumbliai ir iš jų pagaminti maisto produktai turi ypač daug vertingų savybių, kurių neturi antžeminiai augalai. Mums, nuolat jaučiantiems jodo stygių, svarbu, kad jūros kopūstuose jodo kiekis keletą tūkstančių kartų didesnis nei antžeminiuose augaluose. 10 g džiovintų jūros kopūstų turi jodo tiek, kiek 11,6 kgmenkės filė. Jūros kopūstai turi daug kalcio, chloro, kalio, natrio, magnio, geležies, bromo, boro, mangano, cinko ir kitų elementų. Subalansuota makro-mikroelementų sudėtis kompensuos jums bet kokį mineralinį nepakankamumą.
Pagal vitamino C kiekį ši jūros gėrybė prilygsta apelsinams, žemuogėms, svogūnų laiškams, rūgštynėms. 10 g jūros kopūstų turi vitamino E tiek pat, kiek 100 g morkų, vitamino D – kiek 9 kg abrikosų, kalcio – kiek viena stiklinė pieno, geležies – kiek 1 kg špinatų.
Tautos, gyvenančios jūrų ir vandenynų pakrantėse, nuo senų laikų vartodavo jūros dumblius ne tik kaip puikų maisto produktą, bet ir kaip efektyvius vaistus daugybės ligų gydymui ir profilaktikai. Senovės Kinijoje jūros kopūstų nevartojimas galėjo būti traktuojamas kaip antivalstybinis nusikaltimas. Yra duomenų, jog būta imperatoriaus įsako, įpareigojančio Kinijos piliečius kasdien valgyti jūros kopūstus kaip dietinį produktą. Aprūpinimas jais buvo organizuojamas už valstybės lėšas net į pačius atokiausius šalies kampelius. Kaip liudija senovės šaltiniai, šiose vietose visai nepasitaikydavo žmonių, sergančių skydliaukės funkcijos sutrikimu.
Tyrimai rodo, kad padidėjusia skydliauke skundžiasi 52,8 proc. Lietuvos žmonių. Mūsų dirvožemis toks, kad vandenyje maža jodo, tad būtina nuolatinė jo dotacija.
Išsivysčiusiose šalyse, kur jūros produktai vartojami retai, mirtingumas nuo aterosklerozinių širdies pažeidimų užima pirmą vietą, o jūrinėse šalyse, tokiose kaip Japonija, ši problema neegzistuoja. Nustatyta, kad japonai, gyvenantys savo tėvynėje, ateroskleroze serga dešimt kartų rečiau, nei jų į Ameriką emigravę tėvynainiai.
Ypač gerai jūros kopūstai veikia žarnyno veiklą, jei yra vidurių užkietėjimo problema. Galima juos pavadinti lengva vidurius laisvinančiapriemone. Dėl ląstelienos ir mineralinių druskų derinio, esančio jūros kopūstuose, ilgam sureguliuojama virškinimo organų veikla.
Jūros pakrančių šalyse, pvz. Norvegijoje, jūros kopūstų vonios nuo seno naudojamos sąnarių skausmui mažinti. Tam reikia į kibirą iki 45 laipsnių temperatūros pašildyto vandens supilti pakelį džiovintų jūros kopūstų. Skaudamus sąnarius tokiame mirkale reikia palaikyti 15-20 minučių prieš einant miegoti. Mišinys tinkamas vartoti 3-4 kartus. Kursas – 12-15 procedūrų.
Sergantiems osteochondroze padeda jūros kopūstų kompresai. Į kibirą 50 laipsnių vandens suberkite 5-6 pakelius džiovintų jūros kopūstų, po pusvalandžio perkoškite, ir „purvas“ paruoštas. Ant skaudamos vietos tepkite jį 2 cm sluoksniu, pridenkite polietilenu, vata ir užbintuokite. Visi purvai, taip pat ir jūros kopūstų, ilgai išlaiko šilumą. Ši procedūra maloni, kompresą galite laikyti 5-6 valandas. Kursas 5-12 procedūrų.
Parengta pagal žurnalą „Paragaukite“.
www.femina.lt
www.bernardinai.lt
