Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Tradiciniai gaminiai Kalėdų stalui

2006-12-25
Опубликовать вашу статью

Etnografai sako, kad geriausia ateinančius Kiaulės metus prisijaukinti lietuviškomis tradicijomis ir pataria šį savaitgalį traukti į „Saldaturgį“ – turginių sausainių, spanguolių cukruje ar kitų tradicinių vaišių šventiniam stalui.

Senoliai paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas skanumynų šventiniam stalui eidavo į „Saldaturgį“. Nuo senų laikų lietuviams buvo įprasta didžiųjų žiemos švenčių laukimą paįvairinti prieššventiniais prekymečiais. Tačiau šie prekymečiai, skirtingai nei šiandien, buvo griežtai apibrėžti ir reglamentuoti.

Pirmąjį gruodžio savaitgalį senoliai į turgų išsiruošdavo šiltų drabužių ir žvėrių kailiukų žieminėmis kepurėmis. Šis turgus buvo vadinamas „Šeškaturgiu“. Antrąjį gruodžio savaitgalį buvo einama dovanų artimiesiems, o ypač mylimai mergelei, kuri jų gavusi dailiai nuraustų, ir jos veidelis dar skaistesnis ir gražesnis taptų. Gal todėl šis turgus buvo vadinamas „Skaistaturgiu“. Paskutinį gruodžio savaitgalį buvo einama į „Saldaturgį“ – turginių sausainių, saldainių, ar kokios degtinėlės šventiniam stalui. Į turgų žmonės traukė ne vien pirkinių. Tai buvo viena iš progų pasimatyti su tolimais kaimynais, giminėmis, sykiu aptarti ir įvertinti praėjusius metus, pasidžiaugti naujais.

Norų nebarstė
„Mano galva, pirkėjams seniau buvo kur kas paprasčiau ir patogiau, kiekvieną savaitgalį žmonės žinojo, ko reikia dairytis, ką pirkti. Šiais laikais nueini į prekėmis ir „nuolaidomis“ mirgančias parduotuves, visi norai nuo tokios gausos išsibarsto, ir jau nebežinai, ko ten ėjai ir ko ieškojai“, – svarsto Birutė Imbrasienė, Kulinarinio paveldo fondo vadovė.

Anot jos, ir tikrą „Saldaturgį“ šį savaitgalį vargu ar kur pavyks surasti, tačiau tradicinių Kalėdų gardumynų – spanguolių cukruje, naminio pyrago ar medaus tiesiai iš bityno – jau daug kur galima nusipirkti.

Žinoma, tokių prekių neverta dairytis didžiuosiuose prekybos centruose, juk ir jų atstovai ne kartą yra sakę, kad „lietuviškais obuoliais ar kitais ūkininkų išaugintais ar pagamintais produktais jie neprekiauja, nes nepatraukli produktų išvaizda atbaido pirkėjus“.

Ponia Imbrasienė sako, kad prekybininkai tokiais žodžiais tik išsisukinėja. Mat problema – visai ne ūkininkų prekių išvaizda, o trumpas jų realizavimo laikas.

Natūralūs ir kokybiški
Iš ekologiškų žaliavų pagal tradicinius receptus pagamintų produktų geriausia ieškoti mugėse ar mažose parduotuvėlėse. Daugiausia pagal tradicinius gamybos būdus pagamintų produktų Vilniuje galima rasti Kulinarinio paveldo fondo parduotuvėje-arbatinėje „Tradicija“. Čia prekiaujama kone visais šio fondo sertifikatus pelniusiais produktais: arbatomis, duonos ar pyrago gaminiais, šalto spaudimo sėmenų aliejumi, mėsos gaminiais, sūriais, midumi, medumi, kaimišku alumi.

„Vis daugiau pirkėjų užsuka ekologiškų ir sveikų produktų. Nuo 2002 m., kai buvo atidaryta ši krautuvė, čia pardavimai išaugo 4 kartus“, – pasakoja p. Imbrasienė.

Ji apgailestauja, kad ne visų į parduotuvę užsukančių pirkėjų norus spėja tenkinti, nes ūkininkai produktus pristato nedideliais kiekiais ir ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Kulinarinio paveldo fondo darbuotojai nuolat dairosi naujų gamintojų iš įvairių Lietuvos regionų, kurie galėtų savo produktais prekiauti „Tradicijoje“, tačiau didžiajai daliai smulkių ūkininkų, sako moteris, vis dar sudėtinga pristatyti produktus į Vilnių.

BOX:
Šventiniai kukulaičiai
Tai – labai senas Rytų Lietuvos šventinis valgis. Be šventinių kukulaičių iš medučio buvo neapsieinama nė per vienas didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas, Sekmines ar Jonines.

Kukulaičiams reikės: 1 kg ruginių ar miežinių rupiai maltų miltų, 200 g medaus, vandens.

Iš miltų, medaus ir nedidelio kiekio vandens išminkyti kietą tešlą ir 4-5 val. palikti vėsioje vietoje.

Iš tešlos formuoti nedidelius kumštelius, juos dėti ant kopūsto lapo (galima tiesiai į skardą), pašauti į vidutinio karštumo krosnį ir kepti, kol gražiai pagels.
Kukulaičiai valgomi atvėsę, su karštu pienu, arbata ar kava.

Jolanta Malinauskienė
 „Verslo žinios“, 2006 12 22
Interneto archyvo nuotrauka 
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>