„Rojus yra ten, kur virėjai yra prancūzai, policininkai – britai, mechanikai – vokiečiai, meilužiai – italai ir kur viską organizuoja šveicarai. Pragaras yra ten, kur virėjai yra britai, policininkai – vokiečiai, mechanikai – prancūzai, meilužiai – šveicarai ir kur viską organizuoja italai.“ Tai vienas iš populiarių anekdotų, kurį išgirdę skirtingų tautų žmonės pritariamai nusijuokia. Tačiau tautų stereotipai gyvi ne tik anekdotuose, bet ir kasdienybėje.
Net ir šiandien, kai tarptautinė bendruomenė skatina tautų įvairovę ir toleranciją, daugybės tautų atstovams nepavyksta atsikratyti jiems „priklijuotos“ etiketės. Antai meksikiečiai iki šiol kovoja su jiems prilipdytu „stambaus vyriškio su didžiule kepure, išsidrėbusio priešais televizorių ir geriančio tekilą“ stereotipu. Žydai nepritaria anekdotui, kuriame tvirtinama, esą „žydas žydą gerbti pradeda tik tada, kai pastarajam pavyksta jį išdurti“. Arabai niršta išgirdę, kai pamatę ant žirgo jojantį jų tautietį kas nors pajuokauja: „Žiūrėk, asilas ant arklio joja“. Amerikiečiams iki šiol nepavyksta atsikratyti „Hamburgerlendo“ etiketės.
Dažniausiai stereotipai pašiepia kai kuriuos tautos bruožus ir neretai sukelia tos tautos nepasitenkinimą. Antai lietuviai pašiurpo garsaus Holivudo aktoriaus Melo Gibsono pavadinti „aštriadančiais lietuviais, ginkluotais beisbolo lazdomis“. Ne mažesnį smūgį sudavė ir iš Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono lūpų išsprūdę žodžiai: „vienakojės lietuvės lesbietės“. Ką jau kalbėti apie amerikiečių rašytojo Johnatano Franzeno bestseleryje „Pataisos“ įtaigiai įterptą sakinį: „Vilniečiai iš bado minta arkliena, o gatvėse šaudoma iš pravažiuojančių automobilių“ arba aktoriaus Woody Harrelsono duotą interviu vienam žurnalui: „Kalbama, kad Lietuvoje žmonės išvis gyvena dėžėse.“ Tarsi nepakaktų to, kad visas pasaulis žino, jog Hanibalas Lekteris užaugo prabangiame dvare netoli Vilniaus.
Kai kurie tautų stereotipai taip giliai įsišakniję, kad vos išgirdęs kelis raktažodžius, gali drąsiai spėti, apie kurią tautą yra kalbama. Internete net kuriami žaidimai, leidžiantys žmonėms įvertinti savo žinias apie tautų stereotipus.
Tvirtinti, kad nacionaliniai stereotipai visiškai neturi jokio pagrindo, būtų naivu. Niekas neatsiranda vakuume. Tai, kad tie patys stereotipai randami skirtingose valstybėse tai patvirtina. Kelioniumanija.lt dalinasi kelių tautų labiausiai paplitusiais stereotipais.
Italai – geri meilužiai, bet prasti darbuotojai
Bemaž labiausiai italai pasaulyje garsėja dėl keturių dalykų: picų, makaronų, futbolo ir aistros. Būtų viskas lyg ir labai gražu, tačiau tai dar ne viskas. Apie Italiją neretai kalbama kaip apie neproduktyvią ir neorganizuotą valstybę. Tokį požiūrį greičiausiai suformavo nuolatinis italų vėlavimas ir emocionalumas, kartais verčiantis manyti, kad rankomis gestikuliuojama daugiau, nei dirbama. Kita vertus, šio stereotipo kritikai kontratakuoja: jei italai išties būtų veltėdžiai, ar jie sugebėtų valdyti milžinišką tekstilės, chemikalų ar inžinerijus pramonę? Panašu, kad tame darbų organizavimo ir vykdymo chaose susigaudo tik patys italai.
Britai – pakvaišę futbolo gerbėjai ir aistringi alaus gėrikai
Juokaujama, kad britai futbolą myli labiau, nei savo žmonas. Nors britų meilę savo antrosioms pusėms išmatuoti ir įrodyti būtų sudėtinga, išskirtinio jų užsidegimo futbolu įrodinėti nereikia. Jis akivaizdus. Tačiau viena iš šio stereotipo sudėtinių dalių – smurtas, kuriam britai, esą, ryžtasi dėl futbolo. Didžiosios Britanijos futbolo sirgaliams mėginama priklijuoti „smurtaujančių futbolo fanų“ etiketę. Tačiau žurnalas „The Economist“ apgynė britus, paskelbdamas, kad daugiausiai su futbolu susijusio smurto atvejų kasmet įvyksta Švedijoje.
Apsiginti britams nepavyksta dėl kitų dvejų dalykų: kad jie yra nepasotinami alaus gėrikai ir siaubingi kulinarai. Gal Jamesui Oliveriui pagaliau pavyks įrodyti priešingai?
Amerikiečiai – liberalūs, dirbtiniai ir kvaili storuliai
Daugybę metų Amerikos sinonimas yra McDonald's restoranas. Tuo tarpu patys amerikiečiai trumpai apibūdinami kaip „kvaili, materialistai storuliai“. Vieną iš stereotipų apie tariamą amerikiečių neišsilavinimą puikiai atspindi anekdotas: „Jungtinės Tautos surengė pasaulinę apklausą ir uždavė įvairių tautų atstovams klausimą: „Išreiškite savo nuomonę apie maisto stoką žmonėms iš kitų šalių“. Visame pasaulyje kilo problemų atsakant į šį klausimą dėl kelių priežasčių: Afrikoje niekas nežinojo žodžio „maistas“ prasmės; Vakarų Europoje niekas nežinojo žodžio „trūkumas“ prasmės; „Rytų Europoje niekas nežinojo žodžio „nuomonė“ prasmės; Pietų Amerikoje niekas nežinojo žodžio „prašau“ prasmės; tuo tarpu Jungtinėse Valstijose niekas nesuprato, ką reiškia „žmonės iš kitų šalių“.
Ispanai – tinginiai
Šį ispanų stereotipą bemaž labiausiai nulėmė siesta, kuri yra itin svarbi ispanų kultūros dalis. Tačiau ispanai spardydamiesi tokią etiketę mėgina nusiklijuoti, tvirtindami, kad vien dėl siestos visus juos vadinti tinginiais yra mažų mažiausiai nesąžininga. Pasak ispanų, svarbiausia yra rezultatas. Tik gal šiuo metu šis argumentas ne pats įtikinamiausias – finansų krizė šiai šaliai smogė itin skaudžiai, nedarbo mastai šioje šalyje milžiniški.
Kinai – valgo viską, kas juda
Juokaujama, kad kinai gali suvalgyti viską, kas turi keturias kojas, išskyrus stalą; viską, kas yra ant vandens, išskyrus valtį; viską, kas skraido, išskyrus lėktuvą. Ir nors restoranų tinkle „Bruce Lee“ išties galima pasirinkti iš daugybės maisto, šio stereotipo kritikai pažymi, kad jis buvo suformuotas Vakarų kultūroje ir visiškai ignoravo tai, kas yra (ne)priimtina Azijos kultūrai. Pavyzdžiui, kai kurioms Azijos tautoms valgyti triušius yra šlykštu, tačiau tai yra įprastas reiškinys Vakaruose. Be to, pažymima, kad daryti apibendrinimus apie Kiniją, kurioje gyvena per 1 mlrd. žmonių, yra labai sudėtinga. Ir dar – jei kinų virtuvė tokia siaubinga, kodėl ji itin populiari visame pasaulyje?
Prancūzai – arogantiški
Įspėjama: „Niekada nepasitikėk prancūzu“. Prancūzai piktinasi, kad jų tautos stereotipai yra bemaž žiauriausi: neatsakingi, savanaudžiai, vietoj darbo mieliau pasirenkantys streiką, visuomet pasiduodantys kare, nekalbantys angliškai, gyvenantys biurokratinėje socialistinėje sistemoje, visiškai priklausantys nuo valstybės, negerbiantys religijos laisvės, nemandagūs su turistais...
Kita vertus, išties tik patys prancūzai mano, kad jie nėra arogantiški – paklauskit kieno nors ne Prancūzijoje, kas yra labiausiai pasipūtę žmonės pasaulyje, ir vienas iš atsakymų neabejotinai bus „prancūzai“. Visgi prancūzai gali džiaugtis ir stereotipu, kuriuo jie dalinasi kartu su italais – aistringi meilužiai ir, svarbiausia, geriausios pasaulio virtuvės etikete.
Rusai – išlaidūs ir agresyvūs šnipai arba komunistai
Nuo rusų neatsiejama agresija ir ypač – smurtas prieš moteris. Bemaž geriausiai tai atspindi anekdotas: „Amerikietė, prancūzė ir rusė kalbasi apie savo vyrus. Amerikietė sako: „Žinot, ką aš savo vyrui padariau? Vieną dieną pasakiau, kad daugiau jam negaminsiu! Ir ką jūs manot? Vieną dieną vyro nematau, antrą dieną vyro nematau, trečią dieną jis sugrįžta rankose nešdamas virtuvės kombainą.“ Prancūzė giriasi: „Aš irgi panašiai pasielgiau. Vieną rytą jam pasakiau, kad daugiau jam nebeskalbsiu. Ir ką jūs manot: vieną dieną vyro nematau, antrą dieną vyro nematau, trečią dieną jis sugrįžta su skalbimo mašina!“ Tuomet prakalbo rusė: „O aš, mielosios, vieną rytą ėmiau ir pasakiau, kad nuo šios dienos vyrui nei virsiu, nei skalbsiu. Ir ką jūs manot: vieną dieną vyro nematau, antrą dieną vyro nematau ir tik trečiosios dienos ryte dešinės akies krašteliu pradėjau matyti savo vyrą.“
Ne mažiau anekdotų sukurta ir apie naujųjų rusų išlaidumą, organizuotą nusikalstamumą, korupciją. Tačiau bemaž visus stereotipus pranoksta rusų, kaip labai daug geriančios tautos, stereotipas. „Bendra Rusijos-JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka: „Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?“ Rusas atsako: „Ne, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.“
Lenkai – skųstis mėgstantys neurotikai
Ir pabaigai, etiketės, pasaulyje klijuojamos Lietuvos kaimynams lenkams. Bemaž dažniausiai pabrėžiama, kad lenkai yra „niekada nesišypsantys ir itin daug besiskundžiantys“ neurotikai. Stereotipuose pasišaipoma iš tariamo lenkų pomėgio „pakelti taurelę“ ir įspėjama, kad automobilio greičiausiai neteksite vos kirtę Lenkijos sieną. Kita vertus, apie lenkus kalbama kaip apie inteligentiškus žmones, pabrėžiamas lenkių grožis, darbštumas ir religingumas.
www.kelioniumanija.lt
Nuotraukos: inmagine.com
2011 02 28
