Daržovių auginimas kelionėse į kosmosą ir šiltnamiai mėnulyje – ne fantastinės knygos pavadinimas, o realybė
Kiekvienais metais vykstančio naujų technologijų pristatymo renginyje „Dykumos tyrimų ir technologijų studijos“ („Desert RATS“ angl.) NASA išbandė kompaktinę daržovių auginimo įrangą. Su ja galima minimaliame plote, sunaudojant mažai energijos išauginti įvairias salotas ir kitas daržoves. Įrangą vadinamą „Veggie“, sudaro speciali danga, kuria augalų šaknims tiekiamas vanduo ir maistingosios medžiagos, bei šviesos diodų apšvietimas. Kiekvienas „Veggie“ įrenginys užtikrina iki vieno kvadratinio metro ypač derlingo ploto.
Astronautų maistas per kelis dešimtmečius smarkiai pasikeitė: maitinamieji milteliai ilgainiui užleido vietą pusiau skystoms maisto tyrėms, ir dabar amerikiečių mokslininkai nori miniatiūriniuose kosminiuose šiltnamiuose pradėti auginti tikras daržoves. Kosminius šiltadaržius kuriantys JAV specialistai tikisi, kad ateityje Mėnulio ir Marso bazėse įsikūrę kolonistai iš Žemės galės savo valgiaraštį praturtinti pačių išsiaugintomis daržovėmis ir žalumynais. Ir tai anaiptol nėra tolimi planai: JAV bendrovė „Paragon Space Development Corporation“ pristatė pirmąjį kosminį šiltnamį, kurį planuoja po kelerių metų nugabenti į Mėnulį. Tai bus pirmasis žingsnis į daržininkystę ir augalininkystę Mėnulyje.
Kosminis šiltnamis pavadintas „Mėnulio oaze“ (Lunar Oasis). Tai į stiklainį panašus sandarus 46 cm aukščio konteineris, sutvirtintas trikampio formos aliumininiu rėmu. Jis sukurtas taip, kad galėtų saugiai į Mėnulio paviršių pristatyti laboratorinį augalą ir apsaugoti jį nuo išorės poveikio augimo metu.
Kurdama kosminį šiltnamį „Paragon“ bendradarbiavo su Arizonos universiteto (JAV) mokslininkais, kurie kūrė augalų auginimo „kameras“ naudojamas Antarktidos mokslininkų bazėse (Amundseno-Scotto). Šioje bazėje kiekvieną savaitę išauginama po 27 kg pomidorų, agurkų, paprikų, salotų, braškių bei kitų daržovių ir žalumynų. Tokio jų kiekio pakanka, kad 75 bazės gyventojai kasdien gautų po dvi šviežių salotų porcijas.
Vitaminų „avansu“ neprikaupsite?
Daržovės tai vienintelis maisto produktas, kuriame nėra cholesterino. Jose yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis, fosforas, vitaminas C ir karotinas, B grupės vitaminai B1, B2, PP, Folio rūgštis ir kitos medžiagos, kurių pagalba valgant išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, maistas geriau pasisavinamas. Tačiau įrodyta, jog žmogaus organizmas nesugeba sukaupti didesnių biologiškai aktyvių medžiagų atsargų, jas reikia visą laiką papildyti. Todėl ypatingai svarbu nuolat turėti šviežių daržovių ir žalumynų, kurios aprūpintų organizmą reikalingais vitaminais ir maistinėmis medžiagomis.
Be abejo, vidury žiemos perkamų, iš pietinių šalių atvežtų, daržovių maitinė vertė yra abejotina, todėl idealiausia apsirūpinti daržovėmis iš rudens. Jei neturite sodo ar negalite ruošti daržovių atsargų žiemai – auginkite žalumynus ištisus metus namuose.
Apie daržovių maistinę vertė skaitykite >>
Namuose galima užauginti ne tik prieskonius bet ir daržoves
Namuose be didesnio vargo galima užauginti didžiąją dalį įprastų prieskoninių žolelių ir netgi kai kurias daržoves. Daugelis prieskoninių augalų ne tik suteikia patiekalams nuostabų skonį ir išskirtinį kvapą, bet ir padeda suvirškinti riebesnius, kaloringesnius valgius. Prieskoniniuose augaluose nėra riebalų ir kalorijų, nereikia vartoti druskos, nes maistui jie suteikia savito skonio.
Savo užaugintomis gėrybėmis verta keisti ne tik daržoves bet ir prieskonines žoleles. Tik augindami jas namuose galėsite būti tikri, kad vazonėliuose esanti žemė neprifarširuota cheminių trąšų. Vietoj atvežtinio muskato riešuto puikiausiai tiks raudonėlis ar gelsvė, pipirus keiskite kalendra, lauro lapelius, jei neauginate patys, keiskite bazilikais. Gvazdikėlius puikiausiai pakeis citrininė melisa.
Prieskoniai gali tapti ne tik sveikatos bet ir stiliaus akcentu namuose. Juos galima sodinti į bet kokius indus, taures, dekoratyvines dėžutes ar net kabančiuose vazonuose. Priklausomai nuo rūšies, prieskoninės žolelės ir augalai sudygsta per 2-7 dienas. Augimo procese žiedus geriausia nuskabyti, taip visuomet turėsite vešlių lapelių. Viename vazone galima sodinti įvairių rūšių prieskonių, tačiau geriausia kartu sodinti vienmetes arba du metus derančias sėklas. Tręšti prieskonius reikia ne dažniau nei kartą per mėnesį, o tam labiausia tiks organinės trąšos, taip atsiras ir priežastis namuose kompostuoti organines atliekas.
Mažiausia priežiūros reikalauja krapai, baltoji garstyčia, salotos, špinatai ir svogūnai, sėjamoji pipirinė – juos galite sėti ir auginti tiesiog ant palangės ištisus metus. Atidesnės priežiūros reikalauja bazilikas, dašis, mairūnas, mėta, rozmarinas ir čiobreliai.
Prieskoniai geriausiai augs 15-20 laipsnių temperatūroje, laistomi tik tuomet, kai žemės paviršius visiškai išdžiūva.
Namų sąlygomis – balkone, ant palangės, terasoje – galima auginti ne tik prieskonius bet ir pomidorus, paprikas, agurkus, svogūnus, salierus. Būtina, kad saulės spinduliai augalus apšviestų bent 3–4 val. per dieną. Daigus galima nesunkiai išsiauginti patiems. Pavyzdžiui pomidorus nesunkiai galima užauginti medinėse dėžėse: 30–40 cm aukščio, 40–50 cm pločio, mažiausias rekomenduojamas dėžės ilgis – 100–120 cm. Vazonuose kambario sąlygomis, balkone ar terasoje labiausiai tinkamos auginti žemaūgės, tvirtu stiebu pomidorų veislės. Nesunkiai ant palangės ar balkone galite užsiauginti ir agurkus. Agurkų „ūsams“ vytis galima įtaisyti kabliukus lubose. Kad būtų paprasčiau rinkitės savidulkes ar hibridines veisles. Visiškai nelepūs ir lengvai namuose auginami yra čili pipirai.
Taigi galimybių valgyti sveikai – gausu, tereikia šiek tiek laiko ir fantazijos. O pačių užauginti prieskoniai gali tapti ne tik sveikatos šaltiniu bet ir šilta dovana artimiems žmonėms.
Apie skirtingus prieskonius skaitykite >>
Skanaus!
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Nuotraukos: corbis.com
MENIU.LT informacija
2010 09 21
