Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Sviestu košės nepagadinsi. Ar tikrai?

2010-12-16
Опубликовать вашу статью

Dauguma dietologų sutaria, kad geriausi pusryčiai - košės. O visai neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad košės stiprina širdies raumenį ir neleidžia organizme kauptis riebalams. Svarbiausia ją tinkamai pagaminti, mat posakis „sviestu košės nepagadinsi“ nebelabai tinka.

Visų rūšių kruopose, teigia dietologai, yra mūsų organizmui būtinų vitaminų (ypač B grupės), mineralinių druskų, lėtai pasisavinamų angliavandenių, kurie ilgam suteikia sotumo jausmą. Košėse gausu ląstelienos, kuri padeda iš organizmo pašalinti toksinius ir reguliuoja riebalų pasisavinimą.

Tad kaip tinkamai gaminti košę, kad ji būtų maksimaliai naudinga. Tradicinis būdas - virti piene ir pagardinti sviestu - neretai kai kurių dietologų kritikuojamas. Jie pataria kruopas užmerkti šaltame vandenyje nakčiai, o ryte jas suvalgyti termiškai neapdorotas. Esą taip geriausiai išsaugomos kruopų naudingosios savybės.

Tačiau reikia žinoti, kad taip „pagamintą“ košę gali valgyti tik tie, kurių virškinimo traktas yra absoliučiai sveikas. Net ir vos pradėjus formuotis gastritui, grubi “žalios” košės konsistencija gali sukelti ligos paūmėjimą.

Garsus prancūzų dietologas Mišelis Montinjakas teigia, jog krakmolingieji produktai nedera su pienu, todėl kruopas reikia virti vandenyje. Tačiau iš tiesų košės, virtos piene, trūkumas yra tik vienas - ji kaloringesnė.

Pasak mitybos specialistų, sveikam žmogui košės valgyti būtina. Jei valgote kasdien, pakanka ir 50 gramų, jei 2-3 kartus per savaitę - tuomet porcijos dydis turėtų būti 150-200 g. O kaip jis bus virta - piene ar vandenyje - ne taip ir svarbu. Sugadinti košę gali tik per didelis kiekis sviesto, druskos ar cukraus.

Verta žinoti

Grikiai
Juose gausu lengvai pasisavinamų augalinių baltymų, geležies, B grupės vitaminų, rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles, lecitino bei folio rūgšties.

Ryžiai
Ryžiuose yra 8-ių itin organizmui svarbių aminorūgščių, kurios reikalingos naujų ląstelių susidarymui. Gausu lecitino ir kalio. Ryžių rekomenduojama valgyti esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, sergant opa ir gastritu.

Avižos
Pagal baltymų kiekį avižinė košė yra antroje vietoje po grikių. Avižose yra fermento, padedančio pasisavinti organizmui riebalus. Ši košė virškinimo trakte pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Avižose esanti ląsteliena sutraukia toksinus. B grupės vitaminai normalizuoja centrinės ir periferinės nervų sistemų veiklą.

Perlinės kruopos
Gausu fosfatų (2 kartus daugiau nei kitose kruopose), kurie būtini normaliai medžiagų apykaitai ir smegenų darbui užtikrinti. Perlinėse kruopose yra lizino - aminorūgšties, veikiančios prieš virusus, stiprinančios širdies raumenį, stimuliuojančios kolageno gamybą.

Nuotraukos: inmagine.com
www.lsveikata.lt informacija