Kūčios kitaip
Silkė su grybais, silkė su morkomis, silkė su svogūnais – tai tik nedidelė dalis gausiai nukrauto Kūčių stalo kiekvieno lietuvio šeimoje. Ir nors kiekvienais metais sau pažadame nepersivalgyti, jau tą patį vakarą (kaip iš tos reklamos) ieškome vaistų skrandžio virškinimui pagerinti. Lietuviškas silkės ir grybų pagerbimas ant Kūčių stalo, žinoma, patriotiška ir sveikintina, tačiau šįkart siūlome šiek tiek kitokias Kūčias be mėsos.
Italai, kaip ir lietuviai, per Kūčias mėsos nevalgo, tačiau ant stalo patiekia nuo 7 iki 9 žuvies patiekalų: tiek įvairiai paruoštos žuvies, tiek įvairių salotų, makaronų ar užkandžių su jūros gėrybėmis. Kaip lietuviai be silkės, taip italai per Kūčias nepasieina be specialiai paruošto ungurio bei makaronų su sardinėmis. Italai Kūčias vadina „Septynių žuvų švente“. Septyni simbolizuoja tobulą skaičių - Dievą (šventoji trejybė) ir Žemę (4 žemės stichijos).
Itališkos Kūčios Lietuvoje
Kūčių išvakarėse gauti šviežią ungurį būtų ko gero sudėtinga, tačiau baltajame vyne troškintos midijos ar kitos jūros gėrybės tikrai sukurtų kitokią Kūčių nuotaiką. Midijos ne tik skrandžio neapsunkinantis, bet ir greitai paruošiamas patiekalas, todėl itin tinka po darbo dienos laukiant svečių namuose. Kalbant apie žuvį ir patiekalus iš jos, dar viena išeitis dienai be žuvies – vakarienė su japoniškais sushi, kurių tiek produktų, tiek restoranų pasiūla taip sparčiai pastaruoju metu didėja Lietuvoje.
Kai kurie Ispanijos regionai trumpiausią metų dieną ir ilgiausią naktį švenčia kurdami laužus ir per juos šokinėdami – visai kaip lietuviai per Jonines. Tikima, kad peršokimas per laužą, apsaugo nuo ligų. Labai svarbi ispanams ir gruodžio 22-ąją vykstanti loterija pavadinimu El Gordo (Riebioji). Tai didžiausia metuose nacionalinė loterija - jos metu galima laimėti didelius piniginius prizus, pvz. praeitais metais beveik 2000 žmonių laimėjo po 300 tūkstančių eurų.
Danguje pasirodžius pirmosioms Kūčių vakaro žvaigždėms, kiekvienas ispanas prie lango uždega aliejinę lempelę. Vienuose regionuose prie stalo ispanai sėda tik po vidurnakčio mišių, tada valgomas tradicinis patiekalas keptas kalakutas, dainuojamos dainos, o kituose - Kūčios pirmiausia paminimos su draugais baruose ar restoranuose, o tada grįžtama prie šeimos stalo namo.
Ispaniškos Kūčios Lietuvoje
Mūsų šalyje tokia dosni loterija turbūt atsiras dar negreitai, bet pakvailioti šeimos ar draugų rate galima visada. Pavyzdžiui, kas Kalėdų dieną gaus skaniausią kalakuto dalį? Kas galės pirmas išpakuoti dovanas, o kas turės nukasti lauke sniegą ar nuvalyti mašiną? Be to, turint galimybę, kodėl neperkėlus Kūčių šventimo į lauką ir nesusikūrus laužo – per laužą galima ne tik šokinėti, bet ir folijoje išsikepti žuvies ar daržovių vėrinukų. Pagaliau, kaip nepaprastai šią stebuklingą naktį turėtų atrodyti uždegti ir paleisti dangaus žibintai.
Šv. Kalėdos kitaip
Tiek Kalėdos, tiek Kūčios yra krikščioniška šventė, todėl šalyse, kur ši religija nėra dominuojanti, Kalėdų šventimas perimtas kaip patraukli tradicija iš Vakarų. Pavyzdžiui, Japonijoje iš pirmo žvilgsnio Kalėdos niekuo nesiskirtų nuo amerikietiškųjų – gatvės spindi tradiciniais papuošimais, beveik kiekvienuose namuose galima rasti Kalėdų eglutę, valgomą kalakutą ir Kalėdines giesmes dainuojančius japonus. Tačiau japonų kultūroje, nors ir komercinės, Kalėdos siejamos su džiaugsmo bei meilės dalijimusi. Labai dažnai Kalėdos tampa antrąja Valentino diena, kai įsimylėjėliai eina į romantiškus pasimatymus, neša vieni kitiems dovanas ir kužda meilės žodžius. Vienas tradicinių Kalėdų ir Kūčių patiekalų – baltas biskvitinis tortas su plakta grietinėle ir braškėmis, tiesiog alsuojantis romantika! Kaip kolektyvinė visuomenė, japonai Kalėdų diena rūpinasi ir nepasiturinčiais, lankosi prieglaudose, aukoja labdarai. Beje, Kalėdos nėra oficiali šalies šventė ir tą dieną visi japonai kaip įprasta skuba į darbą, mokyklą, universitetą ir t. t.
Japoniškos Kalėdos Lietuvoje
Kadangi japoniškos Kalėdos ne itin skiriasi nuo mūsiškių, o Valentino dieną mes švenčiame vasario 14-ąją, per Kalėdas, užuot sėdėjus prie stalo, siūlome išeiti iš namų ir aplankyti vaikų namus, senelių namus, o galbūt gatvėje sutikus elgetaujančią senutę, tiesiog ją pasikviesti į kavinę, pavaišinti vakariene ir pabendrauti.
Afrikoje Kalėdas švenčia tik maždaug 350 mln. katalikų. Kalėdos Afrikoje toli gražu ne tokios komercinės kaip išsivysčiusiose šalyse. Pati populiariausia dovana – naujas drabužių komplektas Kalėdų mišioms, o dažnai ir šiam neturima pinigų, tad dovanojamos rankų darbo arba praktiškos dovanos kaip muilas, knygos, žvakės, drabužiai ir pan.
Kalėdų vakaras po mišių, kaip ir Vakaruose, praleidžiamas šeimos ir draugų rate. Daugumoje Afrikos šalių Kalėdos – nacionalinė šventė, tad žmonės kartu su šeimomis traukia į paplūdimius, kur kepa įvairius laužo kepsnius, ragauja mėsos pyragų bei kalakuto. Rytuose Kalėdų dieną žmonės kepa ožkieną, o Ganoje būtinas Kalėdų patiekalas – fufu ir okros sriuba. Fufu – tai košė virta iš šakniavaisių ir trinta medinėje piestoje, o okra – į ankštinius pipirus išvaizda šiek tiek panaši daržovė. Liberijoje Kalėdų stalas neapsieina be ryžių ir jautienos, o Zimbabvėje ant stalo privalo būti duonos, džemo ir arbatos, kurie dera prie kartu valgomos ožkienos. Kadangi sniego Afrikoje nėra ir negali būti ypatingai egzotiškai atrodo Kalėdų girliandomis papuoštos palmės.
Afrikietiškos Kalėdos Lietuvoje
Vietoj kasmet dovanojamų daiktų, o kaip dažnai atsitinka, tie daiktai dar ir nereikalingi, siūlome padaryti savo rankų darbo dovanas, arba malonų siurprizą mylimam žmogui. Žinoma, visada tam trūksta laiko, tad pradėti reiktų iš anksto. Juk dovanojant dovanas svarbiausia ne jų vertė, o kiek širdies jūs įdėjote jas rinkdami ar darydami.
Siūlome surizikuoti ir per Kalėdas kepamą kalakutą/žąsį/antį pakeisti ožkiena. Kadangi šia mėsa prekystaliai greičiausiai nebus nukrauti, ožkieną galima pakeisti aviena. O prie avienos nuostabiai tinkantis kuskusas nukels kažkur Afrikos šiaurę.
Naujieji Metai kitaip
Atrodo, Naujųjų metų šventės vakarėliuose galima išbandyti įvairiausias koncepcijas ir idėjas, ypač jei jos siejasi su ateinančių metų simbolių , o 2012-tieji - drakono ir, kaip teigia vis daugiau pasirodančių straipsnių, pasaulio pabaigos metai. Tad šiuos Naujuosius metus tikrai siūlome atšvęsti įspūdingai ir triukšmingai!
Meksikoje Naujųjų metų naktį spalvų ir linksmybių tikrai netrūksta. Kiekviena spalva pasižymi tam tikru simboliu, jausmu, ar charakterio savybe. Kuo daugiau tos spalvos, tuo labiau tikėtina, kad šie simboliai žmones lydės ateinančius metus. Pavyzdžiui, raudona spalva simbolizuoja drąsą, meilę ir geresnį gyvenimo būdą, geltona siejama su Dievo palaiminimais, žalia – stabilia finansine padėtimi, o balta – gera sveikata. Beje, pagal spalvas atitinkančius dalykus, moterys bei merginos renkasi ir apatinius.
Naujųjų metų naktį linksmybes lydi daugybė papročių ir žaidimų. Meksikiečiai kepa tradicinę saldžiąją duoną kurią patiekia vidurnaktį ir į kurios vidų įdeda monetą. Žmogus, gavęs riekę su moneta, laikomas laimingiausiu ateinančiais metais. O 12 sekundžių prieš vidurnaktį, su kiekviena sekunde reikia suvalgyti po vynuogę – taip meksikiečiai garantuoja, kad kiekvienas ateinančių metų mėnuo bus sėkmingas. Be to, kai kuriose Meksikos dalyse, tikima, kad Naujųjų metų naktį būtina atlikti spiritizmo seansą, nes būtent šią naktį yra geriausias metas susisiekti su dvasiomis.
Tarp keisčiausių tradicijų švenčiant Naujuosius patenka danų paprotys daužyti lėkštes prie kaimyno durų. Žmonės, prie savo durų radę didžiausią šukių krūvą, laiko save laimingiausiais, nes jie turi daugybę tikrų draugų. Filipinuose, Naujųjų metų vakarą žmonės dėvi taškuotus drabužius ir stengiasi, kad ant jų stalo dedami patiekalai būtų kiek įmanoma apvalesni. Filipiniečiai tiki, kad skrituliukai ir apskritimai atneš turto, kadangi moneta yra apvalios formos.
Ekvadore per Naujuosius kiekviena šeima ar draugų ratas gamina kaliauses, kurios vidurnaktį sudeginamos. Tikima, kad sudeginta kaliausė su savimi išsineša visas praėjusių metų bėdas. O Naujųjų metų scenarijų su siaubo elementais galima surasti Čilėje – viename mažame miestelyje, maždaug 5000 žmonių Naujuosius sutinka kartu su mirusiais brangiais žmonėmis kapinėse.
Meksikietiški Naujieji metai Lietuvoje: Spalvos gali tapti puikia vakarėlio tema, ar tai būtų viena spalva, ar spalvų asorti. Tik nereikia kartoti visiems nusibodusios juoda-balta tematikos. Ir nebūtina spalvoms pritaikyti Meksikoje naudojamų reikšmių, galima sugalvoti savo. Pavyzdžiui, jei vakarėlis vyksta dideliame žmonių rate, spalvos gali žymėti profesines žmonių sferas, pavyzdžiui mėlyna – mokslininkai, žalia – menininkai, violetinė – verslininkai. Smagi ir meksikietiškoji 12 vynuogių tradicija - vynuoges galima pakeisti specialiai paruoštais vieno kąsnio sumuštinukais, alyvuogėmis, riešutais. Spiritizmo seansas tiktų mažesniems vakarėliams ir aštresnių pojūčių ištroškusiems svečiams.
Nuotrauka: harvestministry.or
