Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė su ministerijos bei pavaldžių institucijų specialistais trečiadienį aptarė parodos „AgroBalt“ organizavimo tikslingumą.
„Noriu pakviesti visuomenę diskusijai ir išgirsti daugelio socialinių partnerių nuomonę, ar tikslinga toliau organizuoti tradicinę „AgroBalt“ parodą, ar vertėtų šią idėją transformuoti. Galbūt derėtų ieškoti naujų būdų, kaip palankiau formuoti šalies žemės ūkio ir maisto pramonės įvaizdį, plėtoti rinkodarą“, - sakė ministrė K.Prunskienė.
Tarptautinė žemės ūkio, maisto ir pakuočių paroda „AgroBalt 2005“ šiais metais turėtų vykti 14-ąjį kartą. Norint, kad ši paroda išliktų svarbiausiu ir didžiausiu žemės ūkio renginiu Baltijos regione, reikia sukurti naują parodos koncepciją ir strategiją, atsižvelgiant į pasikeitusią politinę ir ekonominę padėtį.
Parodos „AgroBalt“ reikšmę galima lyginti su SAPARD paramos reikšme - jos abi buvo svarbios Lietuvos žemės ūkiui ir šalies reprezentacijai stojimo į ES laikotarpiu.
Tačiau, ministrės nuomone, būdami Europos Sąjungos nariais, šalies žemės ūkio bei maisto pramonės įvaizdį galime formuoti ir kitais, efektyvesniais metodais, ypač įvertinant tai, jog „AgroBalt“ dalyvių skaičius nuolat mažėja: palyginti 1999 metus ir 2003-iuosius, sumažėjo 42 proc., tai yra nuo 670 iki 388 dalyvių.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iki šiol buvo oficiali parodos „AgroBalt“ rėmėja. „Dialogas su visuomene, suinteresuotomis institucijomis, partneriais padėtų nustatyti, kaip tikslingiau panaudoti valstybės lėšas. Ministerija, atstovaudama valstybės interesams, turi apdairiai ir efektyviai investuoti valstybės resursus“, - teigia žemės ūkio ministrė K. Prunskienė.
Įstojus į ES, ŽŪM gauna daug pasiūlymų dalyvauti žemės ūkio parodose kitose šalyse. Skiriant lėšas šiems tikslams, jose būtų patraukliai pristatomas Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė, amatai, propaguojamas kaimo turizmas ir taip formuojama palanki nuomonė rinkose.
ELTA informacija
