Belgai didžiuojasi ne tik pagal šimtamečius receptus gaminamu alumi, bet ir šokoladu. Teigiama, jog kasmet kiekvienas belgas suvalgo per 8 kg šokolado. Šio saldumyno gamybos tradicijos itin puoselėjamos.
Belgijoje kasmet pagaminama apie 172 tūkstančiai tonų šokolado, o visoje palyginti nedidelėje šalyje priskaičiuojama per 2000 šokolado parduotuvėlių. Jų tarpe – ir didesni šokolado gamybos bei pardavimo tinklai, ir tradicinės šeimyninės parduotuvėlės, vadinamos „namais“. Neretai šokolado namai – tai iš kartos į kartą perduodamas šeimyninis verslas, gyvuojantis nebe pirmą šimtą metų.
Belgijoje šokolado gamyba ėmė klestėti XIX a., o šiandien belgiškas šokoladas laikomas vienu geriausių pasaulyje. Kone kiekvienas miestelis turi savo šokolado gamybos tradicijas ir receptus.
Apsilankius žymiojoje Briuselio Didžiojoje aikštėje (Grand Place) susidaro įspūdis, jog šokoladas parduodamas kone kas antroje parduotuvėlėje. Paprastai šiose elegantiškose specializuotuose parduotuvėlėse galima įsigyti ir jau supakuotų šokoladinių saldainių, o taip pat išsirinkti ir po vieną – kokių tik širdis geidžia: įvairiausių formų, skonių, spalvų, su įdarais ir be jų.
Jei jau prisipirkote belgiško šokolado ir ketinate parvežti lauktuvių, turėkite omenyje, kad paprastai rankų gamybos šokolado galiojimo laikas yra palyginti trumpas – nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Bendra taisyklė: kuo brangesnis šokoladas, tuo trumpesnis jo galiojimo laikas. Mat aukščiausios kokybės belgiškam šokoladui pagaminti nenaudojami konservantai, dažikliai ir kiti nenatūralūs maisto priedai.
Šokolado nauda, apie kurią dar nežinojome (I dalis) (sveika)>>
Belgai ypatingai didžiuojasi šokoladiniais saldainiais, kuriuos vadina pralines – tai aukštos kokybės šokoladiniai saldainiai su įvairiausiais įdarais. Šių saldainių gamybos receptai perduodami iš kartos į kartą.
Belgijoje organizuojamos specialios ekskursijos „šokoholikams“ – jų metu galima ne tik sužinoti apie šokolado gamybą, susipažinti su belgiško šokolado istorija, apsilankyti šokolado gamyklose, bet ir į valias prisiragauti šių saldumynų bei pabandyti patiems pasigaminti šio skanėsto.
Briuselyje įkurtas Kakavos ir šokolado muziejus (Musee du Cacoa et du Chocolat) lankytojus supažindina su šokolado gamybos procesu ir šokolado istorija. Šokolado istorija prasidėjo toli toli nuo Belgijos: prieš tūkstančius metų vietiniai Pietų Amerikos gyventojai pastebėjo, kad iš kakavmedžio vaisių galima pasigaminti gardų gėrimą. XVI a. ispanų kolonizatoriai kakavmedžio pupeles atsivežė į Europą, o tik XIX a. išpopuliarėjo šokolado gamyba.
Kiekvieną balandį Briugėje rengiamas Šokolado festivalis, į kurį suvažiuoja žymiausi šokolado gamintojai iš visos Belgijos.
Be tradicinių šokoladinių saldainių, belgai labai mėgsta ir šokoladinius gėrimus, kuriuos geria, priklausomai nuo metų laiko, šaltus arba karštus. Čia tikima magiška karšto šokolado galia: šis gėrimas ne tik sušildo šaltomis dienomis. Belgijoje taip pat sakoma, kad kokia bebūtų nuotaika, išgėrus karšto šokolado veidas visada pasipuoš šypsena.
Šokolado nauda, apie kurią dar nežinojome (II dalis) (sveika)>>
Nuotraukos: inamagine.com
Новости
Saldu gardu: apie belgišką šokoladą
