„Rudolfo II“ restorane žadama kurti absento klubą (Vilnius)

Vilniaus Gedimino prospekte praėjusią savaitę oficialiai atidarytas čekų virtuvės restoranas „Rudolfas II“ taps iššūkiu daugeliui sostinės restoranų. Čia ne tik pilstomas 5 rūšių čekiškas alus, kurio kaina – mažesnė nei lietuviško, bet ir siūloma 14 pavadinimų čekiško vyno. Čekų bei vengrų karaliaus vardo restorane galima paragauti ir stiprių čekiškų alkoholinių gėrimų, tarp kurių – gandais apipintas ir prieš 7 metus dar daugumoje Europos šalių draustas pardavinėti absentas.

Propaguos čekišką alaus kultūrą
„Rudolfas II“ įkurtas buvusio restorano „Prie parlamento“ bei klubo „Ministerija“ patalpose. Naujojoje iškaboje su karaliaus vardu prestižiniame Gedimino prospekte galima įžvelgti simbolinių sąsajų. Pasak restorano įkūrėjų, Rudolfo II (1552-1672) šaknys veda į Lietuvą, – jo močiutė buvo Ana Jogailaitė.

Nors šio valdovo, kaip politiko, veikla amžininkų vertinta prieštaringai, Rudolfas II Prahą pavertė dideliu kultūros centru. Jis sukaupė didžiules meno kolekcijas, o jo rūmuose nuolat klegėdavo gausi linksmintojų, mokslininkų, astronomų ir alchemikų svita.

Restorano kūrėjas ukrainietis Igoris Vasilčenka taip pat puoselėja tikslą paversti „Rudolfą II“ čekiškos kultūros Vilniuje sala. Pasak jo, airiai mėgsta triukšmingas alaus gėrimo ceremonijas ir dažniausiai stovėdami spiečiasi aplink barą. Čekai į alubarius traukia grupelėmis ir prie stalų gurkšnodami lengvą alų gali praleisti kad ir 6 valandas. „Jiems svarbiausias – ne gėrimo rezultatas, o bendravimo procesas“, – įsitikinęs I. Vasilčenka. Anot jo, lietuviams ir rusams
būdingas dar kitoks požiūris į alų, – daugeliui svarbiausia kuo greičiau pasiekti tam tikrą „kondiciją“.

Be tarpininkų
Restorane pilstomas šviesusis ir tamsusis čekų alaus daryklos „Krušovice“ alus, kurio 0,3 l bokalas kainuoja 2,70 Lt, pusė litro – 4,50 Lt. Ši darykla vadinama karališkąja, mat ją buvo nupirkęs Rudolfas II, o alų ji tiekdavo Prahos rūmams. Be šio alaus, restorane siūloma ir didžiausios Prahos alaus daryklos „Staropramen“ produkcijos, taip pat čekiško alaus „Velvet“. Pastarąjį čekai stengiasi išgerti per 1,5 minutės, kol nenuslūgo bokalo dugną siekianti puta.

Restorano savininkas sako, kad kitokio nei čekiško vyno „Rudolfe II“ nebus ragaujama. Dabar visi taurėmis (150 g – 6 Lt) ir buteliais (30 Lt) parduodami 12 pavadinimų vynai atkeliavo iš Čekijos Moravijos regiono. Be to, valgiaraštyje įrašyti ir du čekiško putojančio vyno pavadinimai. Šį sąrašą I. Vasilčenka žada netrukus papildyti jaunais šių metų derliaus vynais.

Kaip ir dera čekiškos virtuvės restoranui, pasirinktai geografijai atstovauja ir žinomiausias čekiškas likeris „Becherovka“, taip pat – trauktinės „Slivovice“ bei Čekijoje gaminamas pelynų trauktinės distiliato gėrimas absentas. Šio stipraus (60-80 proc.), daug eterinių aliejų turinčio, gėrimo gamyba daugelyje Europos šalių buvo uždrausta apie 1975 metus. Vėl į parduotuvių lentynas bei barus absentas grįžo 1998-aisiais.

„Rudolfe II“ absento galima paragauti už 40 gramų sumokėjus 9 Lt. Be to, susidomėjusius šia valgiaraščių retenybe, restorano šeimininkai žada mokyti ir specifinių jos gėrimo ritualų. Tam restorano rūsyje, kur anksčiau šėldavo „Ministerijos“ publika, žadama kurti secesinio stiliaus klubą.

Čekiškų gėrimų iš gamintojų restorano savininkas atsigabena pats, tarpininkų paslaugomis nesinaudoja. Tad negali suprasti, kodėl taip nesielgia kiti čekišką virtuvę Lietuvoje pristatantys restoranai. „Galima surasti daugybę priežasčių, pateisinančių nenorą dirbti, bet norintis dirbti žmogus suras būdų įgyvendinti tikslą“, – tikina I. Vasilčenka.

Dar šešis čekiškus restoranus jis yra įsteigęs Sankt Peterburgo mieste. Dėl ne Europos Sąjungos šalims taikomų apribojimų, restoranuose Rusijoje tokio čekiško gėrimų asortimento jis pasiūlyti negali.

„Kniedlikams“ vežasi miltų
Jaučiantys nostalgiją Čekijoje ar Slovakijoje skanautam nacionaliniam gardumynui – jautienos guliašui su „kniedlikais“ – garuose virtu pjaustytu batonu, šio patiekalo prisiminimus dabar gali atgaivinti „Rudolfe II“. Tiesa, „kniedlikai“ pagal mūsų kalbininkų reikalavimus valgiaraštyje pristatomi kaip čekiški virtiniai. Bet jų autentiškumu galime neabejoti. Tešla jiems ruošiama su specialiais, iš Čekijos atvežtais, rupiais kvietiniais miltais.

Iš Čekijos taip pat atsivežama specifinio pelėsinio sūrio „Hermelin“, kurio restorane galima paragauti „gryno“, taip pat paskrudinto ar pamarinuoto. Tai kultinis čekiškas užkandis prie alaus.

Europietiškų receptūrų salotos restorane kainuoja 7-22 Lt, žuvies patiekaluose apsiribota upėtakiu ir lašiša (21-26 Lt). O tikras čekiškos virtuvės veidas – mėsiniai patiekalai, pradedant
guliašo sriuba (7 Lt) ir baigiant įvairių Čekijos regionų jautienos ir kiaulienos valgiais (16-26 Lt), kurie gardinami atsivežtais prieskoniais.

Patiekalų technologiją lietuviams virėjams padedantis perprasti virtuvės meistras iš Čekijos Zdenekas Rezačas sako, kad valgiaraštyje sau tinkamų variantų ras ir sočios liaudiškos virtuvės mėgėjai, ir besidairantys sveikesnio maisto.

„Talentingiausi išvažiuoja, o pasilieka ne patys gabiausi“, – lietuviškos darbo rinkos realijas jau spėjo pastebėti „Rudolfo II“ savininkas. Vis dėlto I. Vasilčenka turi vilties, kad čekų virtuvės paslaptis perpratę mūsų virėjai restorano svečių neapvils.

Ramunė Žukauskienė
Broniaus Talaikio nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija