Dažnai nirštate ant sutuoktinio, darbovietėje ar kitose situacijose? „Kramsnokite ar gurkšnokite ką nors, kurio sudėtyje yra cukraus – cukruje esanti gliukozė padės jūsų smegenims efektyviau tramdyti agresijos impulsus“ – rekomenduoja mokslininkai.
Pasirodo, gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje gali suteikti papildomos energijos, reikalingos kontroliuoti neigiamas emocijas (pavyzdžiui, pyktį).
Kaip praneša technologijos.lt, eksperimento autoriai palygino dviejų eksperimento savanorių grupių elgesį ir pastebėjo, kad tie, kurie buvo pavaišinti gėrimu su cukrumi, pykčio išreiškė mažiau nei tie, kurie buvo vaišinti gėrimu su cukraus pakaitalais. Mokslininkai yra įsitikinę, kad tokį poelgių skirtumą sukėlė atsiradę gliukozės kiekio skirtumai kraujyje.
„Suturėti agresyvius impulsus – įgūdis, kuriam smegenys išnaudoja daug energijos, - pastebi tyrimo bendraautorius, Ohajo valstybinio universiteto profesorius Bradas Bushmanas. – Reikiamu gliukozės kiekiu smegenis aprūpinti gali saldumynuose esanti gliukozė. Mūsų eksperimento metu saldinto limonado gurkšnojimas trumpam ir suteikė tos energijos, reikalingos susitvardyti.“
Anot profesoriaus B.Bushmano, atradimas yra daugiau nei netikėtas. Kartu su kolegomis B.Bušmanas eksperimentais atskleidė, kad, padidinus gliukozės kiekį organizme, medžiagų apykaitos problemų turinčių žmonių elgesyje pastebima daugiau agresijos požymių ir mažiau noro atleisti kitiems.
Nerimą kelia ir tai, kad skaičius žmonių, kuriems sutrikusi medžiagų apykaita (tame tarpe ir sergančiųjų diabetu), visame pasaulyje labai sparčiai auga.
„Diabetas žalingas ne tik asmeniškai žmogui, - pažymi B.Bushmanas. – Jis kenkia visai visuomenei. Normalūs gliukozės apykaitos procesai organizme veda į taikesnę visuomenę, nes įgalina žmones labiau kontroliuoti savo veiksmus.“
Žurnale „Aggressive Behavior“ aprašytas eksperimentas, kuriame savanoriškai dalyvavusių 62 studentų buvo paprašyta tris valandas laikytis dietos be gliukozės. Taip jų kraujyje buvo sumažintas stabilus gliukozės kiekis. Jiems buvo pranešta, kad jie dalyvaus gėrimo degustacijoje, o vėliau bus vertinami ir su oponentų rezultatais bus lyginami jų reakcijos sugebėjimai. Pusė tiriamųjų buvo pavaišinta limonadu su cukrumi. Likusieji eksperimento dalyviai prieš reakcijos pratimus išgėrė becukrio limonado su cukraus pakaitalu.
Palaukę 8 minutes (kad gliukozė patektų į kraują), eksperimento dalyviai ėmė atlikinėti reagavimo pratimus. Kiekvienam dalyviui buvo sakoma, kad jis ir jam nematomas oponentas turės 25 užduočių serijoje kuo greičiau spustelti mygtuką. Lėčiau sureagavusysis ausinėse bus „pavaišintas“ nemalonaus triukšmo doze. Beje, dalyviai patys galėjo nustatyti, kokio intensyvumo triukšmas nuskambės oponento ausinėse, jei šis sureaguos lėčiau už dalyvį. Triukšmo amplitudė (nuo 60 iki 105 decibelų) buvo suskirstyta į dešimt lygių, kurį dalyvis galėjo pats nustatyti, pasukdamas rankenėlę.
Agresyvumas buvo matuojamas pagal tai, kokį triukšmo lygį oponentui sureguliuodavo eksperimento dalyvis pirmojo bandymo metu, kol dar nebuvo sąlygų atsirasti keršto jausmui už oponento nustatytą triukšmo lygį.
Eksperimento rezultatai atskleidė, kad gėrusieji limonado su cukrumi, lyginant su tais, kurie gėrė limonadą su cukraus pakaitalais, elgėsi ne taip agresyviai. Jų parenkamo triukšmo vidurkis siekė 4,8 iš 10. Gėrusieji limonado su cukraus pakaitalais oponentus „vaišindavo“ 6,06 lygio triukšmu.
„Žinoma, nereikia pulti į kraštutinumus ir galvoti, kad cukrus yra panacėja nuo agresijos, - įspėja B.Bushmanas. – Tačiau eksperimento rezultatai leidžia teigti, kad cukrus suteikia smegenims energijos, būtinos neigiamus emocinius impulsus suvaldyti.“
Panašūs rezultatai buvo gauti ir kitame panašaus pobūdžio eksperimente, kuris buvo aprašytas žurnale „Personality and Individual Differences“. Panašios tendencijos buvo pastebėtos ir tyrimuose su sergančiaisiais diabetu.
„Visų šių studijų rezultatai byloja, kad diabeto simptomai gali išduoti apie kasdienio bendravimo sunkumus tarpasmeninių santykių srityje, - apibendrina B.Bushmanas. – Tačiau tai nėra taisyklė. Diabetu sergantis žmogus nebūtinai yra agresyvesnis. Tiesa, tyrimo rezultatai suteikia reikšmingų užuominų apie agresyvaus elgesio etiologiją – kodėl ir kaip agresyvus elgesys atsiranda. Kita vertus, eksperimento rezultatai visus mus turėtų skatinti susimąstyti, vertinant diabeto plitimo pasaulinį mastą. “
2010 12 27
