Baigėsi dar vieneri metai, o Vakarų Lietuvos gyventojams ir vėl tik pavydžiai tenka stebėti, kaip kažkur kitur šalyje atidaromi ar baigiami įrengti vandens pramogų parkai, golfo aikštynai, pradedamos statyti sporto arenos ir kt.
Nežinia, ar valdininkų pasyvumas, ar unikali Klaipėdos dvasia, ar dar kokios priežastys lemia, kad įgyvendinant įvairiausius projektus trečią pagal dydį šalies miestą ir vienintelį uostamiestį šalyje lenkia kur kas mažesni Lietuvos miestai.
Deja, situacija šioje srityje Klaipėdos regione geriausiu atveju ims keistis tik po kelerių metų.
Klaipėdai užtenka jūros?
Žinia, neseniai Druskininkų gydyklų vietoje po dvejus metus vykusių ir daugiau nei 122 mln. litų kainavusių statybų duris atvėrė vandens pramogų centras, kurio plotas siekia 25 tūkst. kv. metrų. Jame įrengtas bangų baseinas, sraunioji upė, atskiri baseinai vaikams ir suaugusiesiems, įspūdingi nusileidimo kalneliai, net 18 skirtingų pirčių pagal įvairių pasaulio šalių analogus, daugybė kitų pramogų, taip pat – konferencijų salės.
Netrukus analogiškais malonumais mėgausis ir vilniečiai. Pasak šį „Vichy“ vardu pavadintą vandens parką statančios ir vėliau jo operatore būsiančios bendrovės „Rubicon aqua“ generalinio direktoriaus Sauliaus Budrevičiaus, projektas bus užbaigtas 2007 metų balandį.
„Šiuo metu jau vyksta vidaus apdailos darbai“, – sakė S. Budrevičius.
„Rubicon aqua“ skelbia, kad į 13 400 kv. metrų ploto vandens parko statybas bus investuota 72 mln. litų.
Vakarų Lietuvos regiono gyventojams, norintiems pasimėgauti vandens pramogomis, bent jau artimiausius kelerius metus teks vykti į šiuos du pramogų parkus arba į Latvijoje, Jūrmalos mieste, esantį „Livu“ vandens atrakcionų parką.
Pradėjo, bet nukėlė
Situacija gali pasikeisti nebent 2009 metais, kai vandens pramogų parką ketina atidaryti Šventojoje projektą „Elija“ įgyvendinanti UAB „Baltijos pirkliai“.
Jo statybas bendrovė ketino pradėti dar šių metų rudenį, tačiau, anot jos savininko Vaido Šimaičio, jas teko atidėti dėl užsitęsusių archeologinių tyrinėjimų bei jau vykstančių kitų didelės apimties statybų darbų.
„Planuojame statybas pradėti kitų metų vasarą ir užbaigti 2009-aisiais“, – tikino V. Šimaitis.
Tiesa, jo vadovaujama bendrovė ketina statyti tokį akvaparką, kuriame nebus galima pasisemti tokių pat ekstremalių pojūčių, kaip, tarkime, „Livu“ parke Jūrmaloje. Akvaparkas bus orientuotas į atpalaiduojančias, gydomąsias vandens procedūras, jame nebus jokių kvapą gniaužiančių vandens čiuožyklų. Akvaparko plotas turėtų siekti 18 tūkst. kv. metrų, jame planuojama specialiai vaikams sukurta zona, pirčių kompleksas.
Visoje 20 ha apimančioje poilsio zonoje „Elija“ veiks keliolika kavinių, pora viešbučių, žadama pastatyti 17 kotedžų, boulingo, biliardo, prekybos centrų, naktinį klubą. Taip pat žadama įrengti teniso kortus, krepšinio aikšteles bei golfo aikštynus.
Pradėjo, bet nebaigė
Kol kas planų pajūryje statyti vandens atrakcionų parkus sėkmingais nepavadinsi. Pajūryje pastatyti milžinišką sveikatingumo kompleksą ketino Vokietijos kompanija „Arbeits-gemenischaft Eltern & Kind Kliniken“. 50 mln. eurų šiam projektui planavusi skirti bendrovė vėliau jį atsisakė įgyvendinti.
Nesėkme baigėsi ir ketinimai dar 2004 metais atidaryti vandens pramogų parką Klaipėdos rajone, Zeigų kaime. Čia iki šiol stūkso bendrovės „Bolderis“ pradėtas ir nebaigtas statyti pastatų kompleksas, kuriame turėjo įsikurti ne tik pramogų kompleksas su vandens atrakcionais, bet ir sporto aikštelės, golfo mokykla, amfiteatras, viešbutis.
Traukia centras
Vakarų Lietuva kol kas dar atsilieka kuriant ir sparčiai pas mus populiarėjančiai sporto šakai – golfui – būtiną infrastruktūrą. Tiesa, jei bus įgyvendinti dviejų bendrovių planai, situacija gali pasikeisti jau per artimiausius dvejus metus.
Pasak vienintelio Lietuvoje atestuoto golfo mokytojo Egidijaus Baleišio, iki šiol Lietuvoje veikia du golfo laukai – Lapėse šalia Kauno ir Sostinių golfo klubo aikštynas Pipiriškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje. Čia pirmus 9 laukus buvo galima išmėginti dar 2005-ų metų rudenį. Kitą pavasarį šalia Europos geografinio centro (ties Molėtų plento 26 kilometru) pradės veikti 18 duobučių 83 hektarų ploto Europos centro golfo klubas. Šiuo metu jame yra tik treniruočių aikštelė.
Rado vietos ir pajūryje
Ledus populiarinant golfą Vakarų Lietuvoje bandys pralaužti dvi bendrovės, golfo laukus planuojančios įrengti 2008 metais.
Apie 17 kilometrų nuo Klaipėdos centro ir 15 kilometrų nuo Palangos nutolusiame Lankučių kaime lietuviško kapitalo „Amber Golf Club“ bendrovė jau vykdo paruošiamuosius 100 hektarų ploto golfo aikštyno darbus. Anot vienos iš jos bendrasavininkių Ruslano Muravjovo, iš viso planuojama investuoti apie 20 mln. eurų. Oficialus 18 duobučių golfo aikštyno atidarymas planuojamas 2008-ųjų rugpjūtį, tačiau dalyje jo jau bus galima žaisti ir kitąmet. Šiuo metu svarstoma ir dėl viešbučio statybų.
Kad įgyvendins panašų projektą, skelbiasi ir uostamiesčio nekilnojamojo turto bei investicijų valdymo bendrovė „Kleta“. Jos interneto tinklalapyje skelbiama, kad projektas „Klaipėda national golf club“ Stančių kaime bus visiškai įgyvendintas 2008-aisiais. „Kletos“ projektas susideda iš dviejų dalių – 74 hektarų ploto 18-os duobučių golfo laukų įrengimo ir šalia išsidėstysiančių 100 vilų-rezidencijų statybos.
Šalia golfo laukų numatoma statyti keturių žvaigždučių 50-ties kambarių viešbutį su moderniomis konferencijų ir banketų salėmis, restoranu, SPA centru, golfo reikmenų parduotuvėlės, golfo klubu, golfo akademija ir treniruočių aikštele. Ją ir pirmąsias 9-ias golfo aikštelės duobutes numatoma įrengti jau kitąmet.
E. Baleišis sako esąs girdėjęs apie planus įrengti ir keletą kitų golfo aikštynų, tačiau jis akcentuoja, kad 70-100 hektarų ploto tokio objekto įrengimo darbai paprastai užtrunka 2-3 metus.
„Ypatingai sulėtinta“
Ant naujosios universalios Klaipėdos arenos statybų dokumentų drąsiai galima dėti antspaudą „Ypatingai sulėtinta“. Apie šio objekto statybas pradėta kalbėti dar 2004-aisiais, tačiau kiekvienas žingsnis – vietos parinkimas, žemės dokumentų tvarkymas, statybų būdų svarstymai ir daug kitų – žengiami kiek lėčiau nei vėžlio greičiu.
Nuo 2004-ųjų atlikta tiek: parinkta vieta, apsispręsta, kad areną statys viešoji Savivaldybės įmonė, lėšų statyboms nutarta prašyti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, baigėsi konkursas įmonei, kuri atliktų arenos statybų galimybių studiją, parinkti, siekta, kad arena gautų nacionalinės svarbos objekto statusą, užtikrinantį ES lėšas. Siekiant statuso, Ūkio ministerijai nepristatyti visi reikalingi dokumentai, bet kol jie buvo ruošiami – tapo nereikalingi.
„Keitėsi tvarka – dabar visos arenos, reikalingos tinkamai surengti 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatą, pripažintos valstybinės svarbos ir jų projektų finansavimo užtikrinimu pasirūpins valstybė. Aišku, reikės projektų, kitų dokumentų“, – vakar „Vakarų ekspresui“ sakė premjero patarėja Jūratė Juozaitienė.
Kitur jau stogą dengia
Daugiau ar mažiau, tačiau kituose Lietuvos miestuose arenų statybos į priekį pasistūmėjusios labiau.
Šiauliuose jau uždengtas arenos stogas, įstiklintas fasadas, jau atliekami vidaus apdailos darbai. Duris ji atvers ateinančių metų balandžio-gegužės mėnesiais.
Panevėžiečiai, nors ir vėliau nei šiauliečiai, netruko paruošti techninius salės projektus, išsprendė visas su žeme susijusias problemas. Aukštaičiai jau liepos mėnesį turėjo 47,9 mln. litų, kuriuos gavo iš ES struktūrinių fondų. Sausio viduryje baigsis konkursas generaliniam statybų rangovui parinkti ir, jeigu nė vienas konkursantas neužprotestuos, arenos statybos prasidės 2007-ųjų vasario 5-ąją, o baigsis 2008-ųjų rugsėjo pirmąją. Taigi po mokslo metų pradžios šventės mokyklose vaikučiai su tėveliais turės kur nueiti – arenoje, be 5 tūkst. vietų salės, bus ir vandens pramogų centras bei didžiausias Baltijos šalyse dengtas olimpinis dviračių trekas.
Ledai pajudėjo ir Kaune – Nemuno saloje planuojama statyti didžiausia Lietuvoje – 12,5 tūkst. vietų – arena pripažinta nacionalinės svarbos objektu. Išankstiniais Kauno miesto savivaldybės skaičiavimais, jos statyba kainuotų apie 155 mln. litų, iš kurių 75 proc. visos sumos bus prašoma iš ES fondų. Areną planuojanti statyti „Žalgirio“ klubo valdyba premjerui Gediminui Kirkilui pažadėjo, kad salė 2009-aisiais jau tikrai bus pastatyta.
Ir vėl Druskininkai...
Gal klaipėdiečiams reikėtų rimtai pasikalbėti su spartesniais kolegomis iš kitų miestų, kaip jiems taip greitai sekasi reikalus tvarkyti. Tikslas juk bendras – 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatas.
Ir reikėtų paskubėti, mat kai kas gali uostamiestį aplenkti – ir matys klaipėdiečiai Europos krepšinio žvaigždes kaip savo ausis. Pavyzdžiui, užsimos ir pastatys 5 tūkst. vietų salę Druskininkų miesto valdžia. Didžiulius projektus įgyvendinti pastaruoju metu jiems sekasi labai gerai.
Atsidarę jau minėtą vandens pramogų parką, jie netrukus šliuoš slidėmis ne tik žiemą, bet ir vasarą. Lygiai prieš metus užsiminęs, kad iki 2007-ųjų šalia Druskininkų bus pastatyta viena didžiausių Europoje uždara slidinėjimo trasa su dirbtine sniego danga, miesto meras Ričardas Malinauskas vakar „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad plano ne tik neatsisakyta, bet jau ir daug nueita jo įgyvendinimo link.
„Iki 2007-ųjų pabaigos trasos pastatyti gal ir nespėsime, tačiau techninį planą tikrai parengsime ir pradėsime projektą įgyvendinti“, – vakar sakė R. Malinauskas.
25 mln. litų kainuosiančios trasos techniniai parametrai – įspūdingi. Ilgis – 330, plotis – 55, aukščių skirtumas – 40 metrų. Čia taip pat numatyta įrengti keltuvus. Savivaldybė projektą finansuos pati, bet, pasak mero, privatūs vietos ir užsienio verslininkai su savo investicijomis Druskininkuose taip pat visada laukiami.
Slidinėjimo trasos, tiesa, nedengtos, su dirbtinio sniego patrankomis jau planuojamos ir Alytuje bei Birštone. Alytiškiams 90 proc. dviejų trasų įrengimo kaštus padengs ES.
Martynas Vainorius,
Valdas Pryšmantas
„Vakarų ekspreso“ informacija
