Pietūs į lovą – viliojanti Antikos prabanga XXI-ame amžiuje

Pietauti gulomis – tai nieko naujo! Tiesą pasakius, tai netgi labai sena. Taip valgydavo romėnai ir senovės graikai. Tokiu būdu Platonas ne tik rengdavo seminarus savo lovoje, bet kviesdavosi ten pavalgyti draugus ir studentus. Pietų ritualas gulint, teikęs malonumą dar prieš mūsų erą, yra atgaivintas ir įgyja vis daugiau šalininkų šiame – XXI-ame amžiuje.

Šiandien dar nedaugelis Europos ir Amerikos restoranų rodo, kaip svečiai gali nevaržomai mėgautis maistu, bendravimu ir prabangia aplinka gulėdami. Svarbiausi tokio komforto elementai – dideli čiužiniai, modernūs šviesos efektai, neįprasta foninė muzika, ekscentriškos bei egzotiškos maisto ir gėrimų kompozicijos, pateikiamos visiems restorano svečiams vienu metu.

„Supperclub“ (www.supperclub.com) yra originalus menininkų ir laisvamanių vaizduotės produktas. Pirmąjį „Supperclub“ 1990 m. Amsterdame atidarė menininkas ir virėjas Torvardas Vosas (Thorvard Voss). Čia buvo aptarnaujamos tik mažos žmonių grupelės – draugai ir pažįstami. T. Vosas atidarydavo savo klubą kada norėdavo, tačiau neturėjo reguliarių pajamų. 1999-aisiais ši vieta buvo uždaryta ir parduota Bertui fon der Lederiui (Bert von der Leder). Naujasis savininkas ne tik renovavo klubą, bet ir išplėtė, reorganizavo jį ir padarė gerai žinomą pasaulyje. Dabar čia restoranas, meno galerija, scena ir klubas. Tai koncepcija, kurioje sujungtas menas, šou, muzika, relaksacija, maistas ir gėrimai. Ši vieta įžymi ir unikali savo interjero dizainu, o tai taip pat buvo didelis indėlis į klubo suklestėjimą.

Bendras visų „Supperclub“ bruožas yra plačios, baltai dekoruotos patalpos, kur svečiai gali mėgautis maistu gulėdami. Dar viena įdomi detalė, jog čia nėra valgiaraščio! Maistas kiekvienam lankytojui patiekiamas kaip staigmena. Atėjusysis už tam tikrą pinigų sumą gauna keturis patiekalus. Virtuvės meistro užduotis – pagaminti ekscentriškus ir egzotiškus kulinarinius šedevrus, kuriuos tiesiai ant čiužinių atneša elegantiškos merginos, dėvinčios patrauklias uniformas. Kol kas tokio pobūdžio vieta traukia tik madingų ir novatoriškomis idėjomis garsėjančių restoranų mėgėjus, tačiau susidomėjimas restoranais „lovose“ sparčiai auga. „Supperclub“ koncepcija šį pavasarį keliasi per Atlantą į San Franciską. Šiais metais planuojama atidaryti ir daugiau prabangių jachtų, kuriose taip pat bus galima ypatingais virtuvės šedevrais mėgautis „horizontalioje padėtyje“.

Amsterdame (Olandija) „Supperclub“ įkurtas miesto centre. Jame telpa maždaug 400 žmonių, 120 kv. m. salėje „La Salle Neige“ („Sniego salė“) yra vietos 150-iai gulomis papietauti nusiteikusių restorano svečių. Šalia veikiantys „Le Bar Rouge“(„Raudonasis baras“) ir „Le Salon Color“ („Spalvų salonas“) užima dar apie 96 kv. m. viso klubo ploto. Vidutinė sąskaita siekia 94 eurus. Darbo dienomis klubas dirba nuo 19.30 iki 1.00 val., savaitgaliais – iki 3.00 val.

2002-aisiais prie šios koncepcijos plėtotės prisidėjo „Supperclub“ Romoje (Italija). 500 žmonių talpinanti patalpa yra šiek tiek didesnis olandiškojo klubo prototipas. Be baltosios salės ir raudonojo baro čia dar yra papildoma patalpa, skirta gulintiems pietautojams. Maitinimo paslaugos čia pradėtos teikti praėjus metams nuo klubo atidarymo Romoje – 2003-aisiais. 96 kv. m. barokinio stiliaus salėje („La Salle Baroque“) telpa apie 50 pietaujančiųjų. Vidutinė sąskaita siekia 80 eurų (be PVM), itališkojo „Supperclub“ darbo laikas: I-VI – nuo 20.30 iki 02.30.

„Supperclub Cruise“ yra „apsistojęs“ taip pat Amsterdame. Ši liukso klasės 50 metrų ilgio jachta duris pirmiesiems pietauti gulomis mėgstantiems svečiams atvėrė 2003-aisiais. Šiame prabangiai įrengtame restorane yra vietos maždaug 450-iai žmonių. Prie jachtos borto įkurdintoje 120 kv. m. „La Salle Neige“ („Sniego salė“) laiką leisti gali apie 80 pietautojų, o 130 kv. m ploto „Le Bar Noir“ („Juodasis baras“) skirtas dar maždaug 175-iems žmonėms. Žymūs Europos maitinimo įstaigų vertintojai pripažįsta šią įspūdinga prabanga alsuojančią jachtą kaip ekskliuzyvinę tokios koncepcijos išraišką.

Dar viena pietų lovoje šalininkus viliojanti įstaiga atidaryta Miunchene, Vokietijoje. Restoranas, saldžiu pavadinimu „Nektar“ (www.nektar.de), įkurdintas po skliautuotomis lubomis 2003-ųjų kovą. Trys „Nektar“ steigėjai – Kristijanas Šotenhamelis, Tomas Braiteris ir Gvidas Kelemanas (Christian Schottenhammel, Tom Breiter, Guido Kelleman) siekė įkurti tiek restoraną, tiek atsipalaidavimo vietą, kuri trauktų įvairaus amžiaus vietinius Miuncheno gyventojus ir užsienio turistus.

Čia, ant baltų odinių sofų, gali patogiai prigulti apie 120 svečių. Bėgant laikui ir kintant nuotaikoms modernios šviesos technologijos užlieja patalpą skirtingomis spalvomis, o trijuose plazminiuose ekranuose rodomi patrauklūs vaizdai. Restorane „Nektar“ valgiaraštis taip pat apsiriboja keturiais patiekalais, kurie svečiams tiekiami paeiliui. Toks keleto valgių „komplektas“, išskyrus gėrimus ir vietų rezervacijos mokestį, gulintiems pietautojams kainuoja apie 40 eurų ir yra patiekiamas itin punktualiai – lygiai 21.00 valandą. Patiekalai čia keičiasi dukart per savaitę. Pateikus kiekvieną patiekalą, gulinčių valgytojų nuovargį išblaškys profesionalaus masažisto rankos ar linksmi artistų pasirodymai: operos arijos, varjetė numeriai. Vidutinės sąskaitos suma siekia 80 eurų, gėrimų kainos svyruoja nuo 18 iki 560 eurų už vyną (kurio čia galima rasti net 220 skirtingų derlių). Nealkoholiniai gėrimai ir alus kainuoja nuo 2,50 iki 5 eurų, o vieną iš 300 rūšių kokteilių išsirinksite už 4-10 eurų. „Nektar“ dirba nuo 20.00 iki 1.00 valandos.

Majamyje (JAV) įkurto restorano B. E. D. (www.bedmiami.com) pavadinime užkoduota pati šios vietos koncepcija: B – beverages (gėrimai), E – entertaiment (pramogos), D – dinning (valgymas). Oliveris ir Paskalis Hojosai (Oliver and Pascale Hoyos) atdarė šį lounge restoraną 1999-ųjų gruodžio mėnesį.

Balta yra dominuojanti spalva šioje subtilioje amerikiečių įstaigoje. Čia nėra stalų ir kėdžių, pietūs pateikiami variniuose padėkluose. 156 vietų restorano svečiai guli už balto šifono užuolaidų, ant apvilktų medžiaga salelių – čiužinių, nuklotų minkštomis pagalvėmis... Norintys mėgautis ypatinga B. E. D. prabanga svečiai turi laikytis tam tikrų restorano taisyklių. Visų pirma, norint čia ateiti, būtina rezervuoti vietas iš anksto. Privaloma sąlyga čia patekti taip pat yra ir prašmatnūs, elegantiški apdarai. Dauguma svečių yra maždaug vieno socialinio sluoksnio atstovai, čia lankosi įžymybės, pramogų ir šou pasaulio žvaigždės. Tad lankytojai, dėvintys marškinėlius ir šortus, šioje vietoje nėra itin pageidaujami.

Virtuvėje dominuoja prancūziški patiekalai, nors jaučiamas ir kitų tautų kulinarijos poveikis. Bendra pietų sąskaita, į kurią įeina užkandis, pagrindinis patiekalas ir desertas, gali siekti 100 JAV dolerių žmogui. Šis restoranas savo lankytojų laukia visą savaitę, išskyrus sekmadienį, pietūs būna paduodami 20.00 ar 20.30 ir 22.30 arba 23.00 valandomis.

Praeitame „Restoranų verslo“ numeryje aprašytas vienas naujausių Vokietijos klubų „Cocoon“ (www.cocoonclub.net), Frankfurte prie Maino, taip pat gali pasigirti turįs restoraną „lovoje“. Šiame itin novatoriško dizaino klube esantis restoranas „Silk“ turi visus „BedRestaurant“ koncepcijai būdingus bruožus. Pietūs patiekiami gulintiems lankytojams, kurie, prieš įeidami, savo batus turi iškeisti į tekstilinę avalynę, taip atkuriant kai kurių Azijos tautų svečių priėmimo tradiciją. Minkšti švelnios spalvos ir medžiagos čiužiniai specialiai pritaikyti patogiai išsitiesti ir mėgautis ne tik ypatingu maistu, bet ir spalvų žaismu, šviesos projekcijoms „žaidžiant“ permatomo audinio užuolaidose. Čia naudojami tik šakutės ir šaukšteliai, nes peiliai tampa nereikalingi, ragaujant gastronomines trisdešimtmečio virtuvės vyriausiojo virėjo Marijo Loningeno (Mario Lohningen) sensacijas. Šio vyro kulinariniai šedevrai yra kąsnio dydžio, todėl „Silk“ svečiams ragaujant įvairias Europos-Azijos maisto variacijas gulomis, nepatogumų neiškyla. Patiekalai, kurie kas savaitę keičiami vis kitais, restorano svečiams tiekiami tuo pačiu metu – 20.30 val. Žinoma, rezervuoti vietas „Silk“ restorane yra tiesiog būtina. Pietūs vienam žmogui čia kainuos 69 eurus. Svečiai čia laukiami antradieniais-ketvirtadieniais nuo 20.00 iki 1.00, penktadieniais ir šeštadieniais 20.00-3.00 valandomis.

„Mažas, tačiau puikus“, – taip apibūdinamas Austrijos mieste Lince (Linz) įkurtas vos 10 vietų restoranėlis „Herberstein“ (www.herberstein-linz.at). Ši jauki rytietiško stiliaus oazė veikia viename valstybės saugomame senamiesčio pastate. „Gulimoji“ zona yra nedidelė, rytietiškais motyvais dekoruota patalpa. Pietaujantieji viduje jaučiasi lyg palapinėje, kurios audinio sienos aptveria minkštą kvadratinį čiužinį. Raudonos ir violetinės spalvos rytietiškais raštais marginti audiniai teikia šiai vietai ypatingos atmosferos. Atgaivinti valgymo gulomis idėją pasiūlė pastato, kuriame įkurtas „Herberstein“, legenda. Pasak istorinių šaltinių, imperatorius Frederikas II gyveno čia iki 1493-ųjų, ir itin mėgdavo pietauti gulėdamas. Tais laikais jo pietūs galėjo susidėti net iš 43 patiekalų. Žinoma, praėjus 500 metų ši tradicija atkurta tik iš dalies. Šiandien restorano svečiai aptarnaujami lovoje ir, sumokėję 40 eurų, gauna penkis patiekalus. Petra Reindl ir Tomas Altendorferis (Petra Reindl, Thomas Altendorfer) tokią restorano koncepciją pradėjo 2003-aisiais. Rafinuotos elegancijos ir modernios nuovokos kombinacija masina lankytojus, kurių amžiaus grupė nuo 25 iki 50 metų. „Gastronomija kiekvienam pojūčiui“ – tai šios vietos moto. „Herberstein“ dirba visomis dienomis, išskyrus sekmadienius, nuo 16.00 iki 4.00 val. Maistas tiekiamas 17-24 valandomis.

Lietuvoje, deja, dar labai nedaug įstaigų gali pasigirti šia novatoriška svečių priėmimo koncepcija. Patogiais minkštasuoliais, ant kurių galima išsitiesti pusiau gulomis, apstatytas ne vienas klubas, tačiau daugelyje Lietuvos pramogų įstaigų tai tėra tik baldas, skirtas atsikvėpti nuo šurmuliuojančio klubo judesio.

Vilniaus klube „Cozy“ (www.cozy.lt) tokia „poilsiavietė“ vadinama chill out zona, čia išalkusiems svečiams užkandžiai atnešami mažuose padėkliukuose. Patraukliais minkštasuoliais apstatyta patalpa įkurdinta skliautuotame senamiesčio rūsyje. Čia patogiai ilsėtis gali iki 50 žmonių. Todėl ši vieta yra itin mėgstama draugų ir bendradarbių kompanijų, kurios gali ramiai išsitiesti audringai pašėlę klube, esančiame visai čia pat, už sienos, arba surengti čia uždarą vakarėlį. Tiesa, dieną čia greičiausiai nepateksite, nes ši vieta duris atveria tik klubo darbo valandomis.

Kaune atidarytame pramogų centre „Oazė“ (www.oaze.net) įkurta atskira VIP pirties patalpa pretenduoja tapti kol kas vienintele vieta, kur maistu ir bendravimu galima mėgautis gulomis. Ypatingiems pramogų komplekso svečiams labai patinka leisti laiką sodria raudona spalva dekoruotoje patalpoje, kur šalia tamsiai raudonos spalvos minkštasuolių įrengta ir jacuzzi vonia. Ją nuo poilsio zonos skiria tik egzotiškų augalų lapija, dar kartą primenanti, kad svečiai vieši tikroje poilsio oazėje. Baldai aptraukti neperšlampama medžiaga, todėl ant plačių čiužinių gali ilsėtis ir tie, kurie ką tik mėgavosi pirties ar vonios malonumais. Kaune tiekiamas tik tas maistas, kurį paskambinę vidine telefono linija iš „Oazės“ valgiaraščio išsirenka patys lankytojai. Viešnagė VIP zonoje svečių kompanijai kainuoja 300 Lt už dvi poilsio valandas, neįskaičiuojant maisto ir gėrimų. Kiekviena papildoma valanda kainuos 100 Lt.

„Bed Restaurant“ koncepciją turinčio restorano, atitinkančio aukščiau aprašytus Europos ir JAV maitinimo įstaigų apibūdinimus, Lietuvoje dar nėra. Kas žino, galbūt šis „Restoranų verslo“ straipsnis paskatins verslininkus plėtoti šią novatorišką, tačiau kartu ir labai seną idėją mūsų šalyje?

Indrė Kišūnaitė
Parengta pagal „Food Service Europe & Middle East“, „Restoranų Verslo“ informacija