Penkios Ligūrijos žemės – naujiems atradimams

Cinque Terre (liet. penkios žemės) žino nemažai Vakarų Europos turistų, tik lietuviai dar „masiškai“ neatrado įspūdingo uolingų pakrančių ruožo Ligūrijos regione, itališkojo „bato“ viršuje, vadinamu vienu iš gražiausių Šiaurės Italijos, o gal ir visos šalies kampelių.

Cinque Terre – Ligūrijos jūros pakrantės uolingame Rivera di Levante ruože vienas paskui kitą išsidėstę penki viduramžius menantys žvejų kaimai – Riomaggiore, Manarola, Corniglia, Vernazzos, Monterosso, – formuojantys vieną iš gražiausių tiek šio regiono, tiek, sakoma, visos šalies kampelių. Pastaraisiais metais šią vietovę itin pamėgo keliautojai iš Amerikos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, tačiau jų gausa ir į akis krentančios dažnos iškabos „Rooms - Zimmer - Camere“ nė kiek nesumenkina natūralaus Cinque Terre grožio ir žavios miestelių autentikos.

Istorija ir dabartis
Ši teritorija tęsiasi maždaug 15 km aukšta ir uolėta pakrante tarp Levanto ir Specijos miestų. Cinque Terre pavadinimas siekia XV a., tačiau iš archeologinių radinių sprendžiama, jog šiose pakrantėse būta ir pirmykščių gyventojų. Žmogui atšiauri teritorija ėmė keistis X a., kai čia pradėjo keltis aplinkinių žemių gyventojai ir ant didesniųjų pakrantės uolų išdygo pirmieji namai. Iš pradžių naujieji gyventojai vertėsi žemdirbyste, tačiau ilgainiui didžiuma jų tapo žvejais. Kaimai iki šiol išlaikė daugelį nepakitusių praeities ženklų ir, žinoma, savo „atsiskyrėlišką“ padėtį.

Dabar šis pajūrio ruožas yra Nacionalinio parko dalis, jis įtrauktas ir į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Cinque Terre kaimai ir nuo uolų atsiveriantys vaizdai daro įspūdį ir išties daug mačiusiems keliautojams, o ten tvyrančią ramybės atmosferą žodžiais sunku nusakyti. Gal tik tiek, kad Šiaurės Italijos miestams būdingą skubėjimą pamiršti vos įkėlęs koją į senovinius žvejų kaimus. Kiekvienas iš jų – savotiškas ir skirtingas.

Kelionė pėsčiomis
Geriausias būdas pamatyti visas Cinque Terre grožybes – pėsčiomis. Keliauti iš kaimo į kaimą patogu, nes visa teritorija apraizgyta pažintiniais takais ir takeliais, kurie pasiekia kiekvieną pakrantės miestelį ir kurie, be abejo, prisidėjo prie Cinque Terre „turistinės sėkmės“. Keliaujant kalnų šlaitais atsiveria neįtikėtino grožio „vaizdai-atvirukai“, kuriuose matyti jūra, uolos, kalnai, į viršų kylantys terasiniai vynuogynai, vienas prie kito prigludę ryškių spalvų namai, tarsi žaisliniai. Takai dažniausiai nėra statūs ir įveikiami visiems – jauniems ir vyresniems. Pasiekus kelionės tikslą, traukiniu, autobusu ar maršrutiniu laiveliu galima grįžti į maršruto pradžią.
Keliaujant Cinque Terre takais svarbiausia patogūs batai ir vandens atsargos, nes nuo vieno kaimo iki kito gali tekti paėjėti ir ilgiau nei valandą. Jeigu negąsdina turistams „pritaikytos kainos“, galima sustoti ant vieno iš pagrindinių takų (senovinis takas Sentiero Azzuro) esančiame bare, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą. Be to, kiekviename kaime yra nemažai jaukių barų, restoranų bei tipiškų Cinque Terre teritorijos produktų parduotuvėlių. Tačiau kad ir kaip būtų, po kelionės geriausia atgaiva (patikrinta!) – šuolis į skaidrų Ligūrijos jūros vandenį.

Iš kaimo į kaimą
Labiausiai į Rytus nutolęs Cinque Terre kaimas – Riomaggiore, nuo kurio patogiausia pradėti pažintį su vietove. Ant stačių uolų įsikūrusiame miestelyje gatves ir gatveles pakeičia laiptai ir laipteliai. Aukštesnioji kaimo dalis apstatyta daugiausia moderniais namais, tačiau Riomaggiore galima išvysti ir daugybę į viršų kylančių siaurų senovinių namukų, nudažytų geltona ar oranžine spalva su žaliomis langinėmis, taip, kaip būdinga visam Ligūrijos regionui. Nuostabūs vaizdai atsiveria ir iš pilies bokšto. Pėsčiųjų tunelis, einantis lygiagrečiai su traukinio bėgiais, veda iki uosto – kaimo centro.

Keliaudami į Vakarus pasiekiame Manarolą, mažesnį kaimelį ant tamsių uolų iškyšulio, laikomą ramiausiu iš visų penkių Cinque Terre „taškų“. Net ir turistinio sezono metu čia galima nesistumdant minioje vaikštinėti siauromis gatvelėmis.

Uolėta Manarolos įlanka tinkama mėgstantiesiems paplaukioti. Beje, Manaroloje taip pat verta aplankyti didžiausią pasaulyje apšviestą Betliejų – jame yra 200 figūrų ir 12.000 lempučių.
Virš jūros lygio aukščiausiai (apie 100 metrų) iškilęs Corniglia kaimas. Norint nusigauti iki jo reikia įveikti 337 laiptelius, tačiau pakilus atsiveriantys vaizdai verti šiokių tokių fizinių pastangų: nuo aukštos Corniglia terasos žvilgsniu galima aprėpti visą Cinque Terre panoramą su visomis jos detalėmis. Corniglia nuo kitų kaimų skiriasi ne tik savo geografine padėtim, bet ir architektūra – namai čia kiek mažesni, nors, matyti, visai neseniai prie kai kurių buvo prilipdyta dar po kelis aukštus – gal kad būtų panašesni į kitų kaimų statinius?

Verta aplankyti Corniglia esančią vyninę „Il Pirun“, kurios šeimininkas, kolekcionuojantis pasaulio šalių valiutą, mielai įpils savo paties gaminto vyno už lietuviškus litus. Ši vieta turėtų sudominti ir dainininko Tomo Waitso gerbėjus – savaitgaliais čia galima išgirsti gyvai koncertuojantį itališką jo „ekvivalentą“, kurio balsas stebėtinai panašus į amerikiečių muzikanto.

Netvarkingai vienas greta kito susigrūdusių Vernazzos kaimelio namų stogai supa nediduką uostą ir šlaitu kyla į Castello Doria, XI a. pilį, iš kurios bokšto atsiveria dar viena puiki panorama. Vernazzos centras – aikštė prie uosto, kurioje gausu barų ir restoranų, pilnutėlių pagyvenusių vietinių ir klegančių turistų. Vis dėlto ieškantiesiems ramybės čia gali kiek trukdyti nuolatinis, iki vėlumos besitęsiantis turistų šurmulys.

Monterosso, paskutinį maršruto kaimą, į naująjį ir senąjį dalija jo viduryje stūksanti kalva. Monterosso bene populiariausias iš penkių Cinque Terre taškų, tačiau kai kam gali pasirodyti, kad būtent dėl to jis mažiausiai įdomus ir stokoja to kitiems miesteliams būdingo nenusakomo žavesio. Vis dėlto senąją Monterosso dalį vagojančios caruggi (siauros gatvelės) užburia.
Šis kaimas yra lengviausiai pasiekiamas keliaujantiems automobiliu. Be to, Monterosso gali didžiuotis ilgiausiu paplūdimio ruožu, kur galima išsinuomoti gultus bei skėčius. Čia, skirtingai nuo ramesnių Cinque Terre vietų, vyksta ir šioks toks naktinis gyvenimas.
Taigi – Monterosso tikriausiai nenustebins tokiais įspūdingas vaizdais, kaip kiti, tačiau apsistojantieji ilgesniam laikui čia gali džiaugtis tipiškais kurorto malonumais.

Ilgesnis poilsis
Keliaujant be ilgų sustojimų visus Cinque Terre kaimus galima apeiti per dieną, tačiau kam skubėti?

Dėl švaraus ir skaidraus vandens Cinque Terre yra puiki vieta nardyti, čia yra trys nardymo centrai – du Riomaggiore ir vienas Monterosse, kur rengiami skirtingų lygių kursai (pradedantiesiems ir norintiesiems patobulėti), organizuojamas nardymas grupėmis, nuomojama nardymo įranga (išsamesnę informaciją bei kainas galima rasti www.diving5Terre.com)

Pasilikus ilgesniam laikui, šią teritoriją galima apžiūrėti ir iš jūros pusės: kelionė laivu leidžia pasigrožėti visa pakrante lėtai plaukiant tarp Cinque Terre miestelių bei gretimų vietovių ir visiškai nevarginant kojų (informacijos ir tvarkaraščių geriausiai ieškoti adresu www.navigazionegolfodeipoeti.it).

Mėgstantiesiems kaitintis saulėje ir ieškantiems tradicinių smėlėtų paplūdimių geriausiai rinktis Monterosso pakrantę, kur paplūdimio teritorija didžiausia ir teikiama daugiausia paplūdimio paslaugų (gultai, skėčiai ir pan.). Be to, išilgai pakrantės apstu uolų atodangų, mažutėlaičių prieplaukų ir nuožulnių akmenuotų paplūdimių, kur poilsiautojai kaitinasi saulėje ir mėgaujasi akinamai žydros jūros vėsa. Gana ilgas akmenuoto paplūdimio ruožas yra prie Corniglia traukinių stoties.

Tradicinis maistas
Į Cinque Terre kalvas kopia vynuogynai ir alyvmedžiai, tad nieko nuostabaus, jog vynas, alyvuogės ir aliejus yra kasdieniai vietinių gyventojų produktai. Monterosso alyvuogių aliejus puikiai dera prie pasūdytų ančiuvių ir kitų vietos žuvų patiekalų.

Cinque Terre virtuvė iki šiol išlaikė nepakitusias vietos tradicijas. Troffie, gaminami iš kvietinių miltų ar kaštonų, yra tarsi populiariosios itališkos pastos pirmtakai, jie čia dažniausiai gardinami tradiciniu pesto padažu, gaminamu iš baziliko, aliejaus, tarkuoto sūrio, kedro riešutų ir mairūno. Šis ypatingo skonio padažas yra visos Ligūrijos pasididžiavimas, juo gardinami įvairiausių pastos rūšių patiekalai. Iš senosios, istorinės žvejų virtuvės į dabartį atkeliavo ir sepijos, aštriojo aštuonkojio, gaminimo būdas. Žuvų patiekalai čia neįsivaizduojami be mairūno, juo gausiai gardinami ir pomidorai.

Jau minėta, – kaimuose gausu mažų tradicinių produktų parduotuvėlių, kuriose tikrai verta nusipirkti Limoncino, citrinų likerio, kuriuo, gerai atšaldytu, paprastai gardžiuojamasi po gausių pietų ar vakarienės, čia gaminto alyvuogių aliejaus, alyvuogių grapos padaže, kedro riešutų padažo ar Cinque Terre patiekalams būdingų prieskonių.

Kaimuose pakankamai restoranų, kuriuose galima paragauti tradicinių patiekalų ir vietinio vyno, tačiau yra ir įprastinių Italijos picerijų.

Kur apsistoti
Cinque Terre yra pakankamas viešbučių, B&B bei apartamentų tinklas, pasirengęs priimti vasarą vietovę užplūstančius turistus. B&B kainos gali svyruoti nuo 50 iki 100 eurų, viešbučiuose (ne visada priklausomai nuo žvaigždučių skaičiaus, bet ir nuo pro langus atsiveriančio vaizdo) - nuo 65 iki 110 EUR dviem žmonėm. Daugiausia įvairių galimybių apsistoti yra Monterosso, čia įsikūrę ir prabangiausi viešbučiai.

Kaip atvykti
Cinque Terre lengvai pasiekiama traukiniu važiuojant maršrutu Genuja–Roma (www.trenitalia.it)

Važiuojant automobiliu pajūrio keliu galima pasiekti Riomaggiorę ir Manarolą, o pasukus Volastra kryptimi - ir kiti trys miesteliai. Ypač išsamios informacijos pateikia tinklalapis www.cinqueTerre.com.

Artimiausi oro uostai yra Pizoje, Genujoje, Milane.

Marija Jurkonytė iš Ligūrijos
„Verslo žinios“, 2007 06 29
Interneto archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>