Vasariškos salotos su halloumi sūriu ir uogomis, išskirtinai atrodantys šaltibarščiai su riešutais ir fetos sūriu, ryškiaspalvis varškės apkepas su burokėliais – turiu pripažinti, jog apsilankius mano pašnekovės Valentinos Kučinskienės instagram paskyroje „Tina gamina“, ima varvėti seilės. Moteris, šiame maisto tinklaraštyje, dalinasi sveikesnėmis patiekalų alternatyvomis. Tačiau, kaip pati sako, visada svarbu balansas, todėl kartais jos paskyroje galima išvysti ir lengvų nuodėmių. Apie Valentinos meilę kulinarijai, sveikos mitybos sampratą, patį tinklaraštį ir įdomius nutikimus, kurie vyksta už kadro, kalbamės šiame interviu. Kviečiu skaityti.
Valentina, žvelgiant į jūsų instagramo profilį atrodo, jog maisto gaminimas – didelė jūsų gyvenimo dalis. Ar tai tiesa? Pasidalinkite, kada susidomėjote kulinarija: vaikystėje ar jau suaugusi?
Maisto gaminimas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, kasdienė veikla, hobis, savotiška meditacija. Maisto gaminimą atradau dar vaikystėje, mėgau pasigaminti, kaip dabar atrodo nesudėtingus, o tuomet atrodžiusius sudėtingus (savo mėgstamus) patiekalus – sumuštinius, makaronus, kiaušinienes... Tėvams mėgau gaminti rytais kavą. Esu netgi paeksperimentavusi, kai man buvo kokie septyneri metai – įpyliau šiek tiek arbūzo sulčių į tėčio kavą, kad jam būtų skaniau (šypsosi).
Paauglystėje patiekalai sudėtingėjo, jau bandydavau ir troškinius, ir sriubas virti. Ne visada pavykdavo, nes niekada neprisilaikiau konkretaus jau aprašyto ir išbandyto recepto – mėgau kurti savo. Neslėpsiu ir dabar pasitaiko nepavykusių eksperimentų, bet tai nestabdo bandyti vėl.
Savo tinklaraštyje dalinatės sveikesnėmis patiekalų alternatyvomis. Ar visada propagavote sveiką gyvenimo būdą? Ar, visgi, buvo koks nors lūžis, kai ėmėte kitaip žvelgti į tai, ką dedate į burną?
Vaikystėje ir paauglystėje sveiko maisto samprata smarkiai skyrėsi nuo dabartinės, todėl skyrėsi ir mano patiekalai. Kadangi nuo paauglystės turiu lėtinį gastritą, tai su virtu, troškintu, garintu maistu draugauju jau seniai. Kai pradėjau gaminti sau sveikesnį maistą, tinkantį pagal gastritą turinčių žmonių rekomenduojamą mitybą, valgiau daug garintų bulvių, taip pat viriau trintas sriubas, kuriose irgi būdavo nemažai bulvių, pieno, grietinėlės. Vos ne kasdien valgiau makaronus su sūriu...
Dabar supratimas apie mitybą kiek kitoks: atsidaro saiko jausmas, balansas tarp tam tikrų maisto pasirinkimų. Nesakau, kad bulvės yra nesveika, tačiau nereikia priimti fakto, kad garintas ar virtas produktas, nesvarbu kas tai, – sveika ir galima valgyti nematuojant kiekių.
Niekada neturėjau valgymo sutrikimų ar labai staigių svorio šuolių, nors visokių eksperimentų su dietomis būta, tačiau rezultatai buvo trumpalaikiai. Sveiką mitybą prisipratinau palengva. Tam daug įtakos turėjo nėštumas ir žindymo laikotarpis, kuomet svoris nukrito būtent nuo tam tikrų mitybos pasirinkimų. Tuomet rezultatai taip džiugino, kad įvedžiau ir reguliarų sportą. Reguliariai sportuoju jau penkerius metus. Valgau be jokių dietų: tiesiog ieškodama tam tikrų alternatyvų produktams: liesesnių, pilno grūdo, garintų, nevirtų aliejuje ir pan.
Ar manote, jog sveika mityba ir judėjimas – neatsiejami?
Sportas ir mityba yra neatsiejami, kai norisi aiškiai matomų rezultatų (ir pakritusio svorio, ir stangresnio kūno). Tačiau neturintys laiko, neprisijaukinę sporto ar jaučiantys visišką antipatiją jam, gali propaguoti sveiką mitybą, pasivaikščiojimą gryname ore, lengvą mankštą kartą ar kelis per savaitę. To tikrai pakaks puikiai savijautai.
Esate mama. Galbūt turite kažkokių triukų – ką daryti, jog vaikai valgytų pilnavertiškai? O gal jums pasisekė ir jūsų dukrelė valgo viską, kas jai duodama?
Tiesą sakant, mano dukra nėra iš tų vaikų, kurie valgo viską. Kol buvo mažesnė, galėjau sugudrauti ir įtrinti daugiau daržovių į košes ar sriubas. Dabartiniu laikotarpiu (jai 5 metai), sunku praplėsti valgymo racioną, bet džiaugiuosi, kad nors jos meniu ir siauras, bet mėgstamiausių patiekalų sąraše yra grikiai, kiaušiniai, šaltibarščiai, varškėčiai. Žinoma, ir makaronai – juos galėtų valgyti kasdien, tačiau stengiamės maitinti įvairiau.
„Mėgstu ragauti kažką keisto“ – rašote savo instagrame. Iš kur toks pomėgis: smalsumas? Kokį keisčiausią/įdomiausią patiekalą esate ragavusi?
Mėgstu pirkti nematytus produktus – tai mano silpnybė. Kartais nė nenumanau ką gaminsiu, bet perku nes nematyta prekė, o vėliau jau improvizuoju.
Net nešauna į galvą ko esu neragavusi, nes dažniausiai jei jau siūlo – ragauju. Jei pamatau – perku. Bet, žinoma, yra buvę pirkinių, kurie visai nepatiko, yra ir tokių, kurie tapo mano atradimu ir pradėjau naudoti dažniau. Iš maisto, kurio nedrįsčiau valgyti, galėčiau įvardinti ganėtinai egzotinius pasirinkimus, tačiau tose šalyse dar neteko lankytis: kepti vabzdžiai, lervos, gyvatės ar jų nuovirai... Visi patiekalai, kuriuose yra mėsa ir kraujas arba visi, kuriuose yra kažkas gyvo, kaip, pavyzdžiui, austrės – ne mano skonio.
Kodėl nusprendėte susikurti instagramo profilį, kuriame dalinatės receptais? Iš kur semiatės įkvėpimo?
Profilį susikūriau, kai tik prasidėjo instagramo populiarumas. Paskyra buvo asmeninė, joje dalinausi viskuo: maistu, gamta, gyvūnais, buities nutikimais, šiaip įdomiais kadrais. Kai gimė dukra ir pradėjau sąmoningai sveikiau maitintis, mačiau rezultatus, pradėjau kelti daugiau nuotraukų su maistu (be receptų). O kai sulaukiau vis daugiau prašymų pasidalinti receptais, nusprendžiau konvertuoti paskyrą į maisto profilį,
Ar planuojate, kokį turinį kelsite į savo maisto tinklaraštį? Ar, vis dėlto, viskas vyksta gana spontaniškai – pagaminate skanų patiekalą ir nusprendžiate, jog reikia juo pasidalinti su sekėjais?
Dažniausiai planuoju 1-2 receptus į priekį, tačiau pasitaiko, kad įkeliu naujausią, ką tik gamintą patiekalą, nes norisi būtent jį parodyti pirmą. Tai atsakymas: kartais spontaniškai, kartais planuotai, tačiau labai savęs nevaržant ir nespraudžiant į laiko rėmus.
Jus seka beveik 10 tūkst. žmonių. Kaip manote, kuo jūsų profilis juos žavi? Ar galėtumėte save įvardinti kaip sveikos mitybos influencerę?
Manau, dauguma mane mato kaip sveikos mitybos influencerę, tačiau noriu pabrėžti, kad svarbiausia yra balansas. Mano patiekalai nėra „dietiniai“, pritaikyti kalorijų deficito besilaikantiems. Jie yra skanūs, sveiki, kartais su maža nuodėme, o kartais be nuodėmių – su skania, sveika jai alternatyva. Instagrame kalbu apie visokius padažus, pagardus ar patiekalų sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, vietoj cukraus naudoju jo pakaitalus, vietoj kvietinių miltų – avižų, grikių, kokosų, kukurūzų, avinžirnių miltus ir kt. (priklausomai nuo patiekalo), vietoj kečupo – trintus pomidorus, vietoj majonezo – jogurtą su aliejumi, žolelėmis, citrinų sultimis ir pan.
Pasidalinkite tinklaraščio kūrimo užkulisiais: galbūt pasitaiko kurioziškų situacijų, kurios sekėjų taip ir nepasiekia?
Stengiuosi pasidalinti juokingais nutikimais, nes ne kartą esu sakiusi, kad užkulisiuose viskas neatrodo taip gražiai. Kartais įdedu palyginimą: gražią posto nuotrauką ir kaip iš tiesų atrodo valgomas patiekalas – vaizdas dažnai būna gražus iki tol, kol nepradedame valgyti.
Nereikia galvoti, kad jums nesiseka ar jūsų patiekalai negražūs – jie tokie patys kaip ir tie „podiuminiai/atvirukiniai“, tik kitaip sudėlioti. (šypteli). O kuriozinių nutikimų tikrai yra buvę: pavyzdžiui, dėjau apkepą į lėkštę, o jis įkrito į indaplovę, kurioje sukrauti purvini indai.
Storiuose dalinuosi ir jeigu būna neskanu: pasilieku sau kaip motyvaciją ateičiai – iš naujo pakartoti receptą ir pagaminti patiekalą geriau.
Kaip manote ar mityboje vyrauja mados? Kokie receptai sulaukia daugiausiai sekėjų reakcijų?
Kaip bebūtų keista, daugiausiai patiktukų sulaukia paprasti, nereikalaujantys daug pastangų receptai (taip skubantis pasaulis, visi mėgstame greitai, skaniai ir pageidautina – sveikai). O tie patiekalai, kuriuos gaminu ilgai, į kuriuos įdedu daug meilės, laiko ir pastangų, kartais lieka mažiau pastebėti.
Dėl madų – dabar labai populiarūs vaizdiniai receptai reels formatu. Tačiau man labiau patinka tradicinis formatas – nuotrauka ir receptas. Tačiau kartais, priklausomai nuo nuotaikos, būna „susuku“ ir filmuką.
„Tina gamina“ po truputį tampa jūsų prekės ženklu. Sulaukiate reklamos užsakymų, netgi buvote susikūrusi savo atributikos. Kokie tolimesni planai? Ar leisite viskam rutuliotis sava vaga, ar, visgi, turite planų plėstis?
Kol kas apie plėtrą negalvoju, leidžiu viskam vykti savaime. Rėmėjų neieškau, tačiau jeigu sulaukiu įdomių pasiūlymų, atitinkančių mano profilio tematiką – bendradarbiauju. Kadangi mano darbas yra toli gražu nesusijęs su maisto gamyba, tai šiai veiklai laiko lieka tik vakarais ir savaitgaliais. Paskyra – vienas iš mano hobių. Tai nėra pajamų šaltinis, todėl investuotas į ją laikas – mano kūrybos, meno išraiška. Taip pat čia atradau ir bendraminčių, insta-draugių, su kuriomis bendraujame tiek maisto tema, tiek ir moteriškomis temomis, dalinamės asmeninėmis patirtimis, patarimais ir t. t.. Todėl labai džiaugiuosi, kad esu susikūrusi paskyrą – ji suteikia daug privalumų.
Darbo dienomis gaminuosi paruoštukus/pilnus patiekalus pusryčiams ir pietums į darbą, bei tos dienos vakarienę visai šeimai. Savaitgaliais kartais atrandu laiko ir daugiau laiko užimantiems kulinariniams eksperimentams, dažniausiai, saldiems, bet nebūtinai
Pabaigai: koks patiekalas – jūsų vasaros favoritas?
Vasaros mėgstamiausias patiekalas, žinoma, – šaltibarščiai. Ir čia randu vietos eksperimentams: vietoj bulvių dedu riešutus. Kartais įdedu fetą bei kitus priedus.
Ačiū.
Autorė: Rut Javič
