Pasiūlymams išvengti GMO neskubama ploti katučių

Nors mokslininkai rimtai dvejoja dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio sveikatai ir aplinkai, o dalis pasaulio gyventojų priešinasi genų inžinerijos produktams, Europos Komisija įteisinimo genetiškai modifikuotų bulvių naudojimą Europos Sąjungoje. Europarlamentaras Zigmantas Balčytis Europos Parlamente registravo deklaraciją, raginančią sustabdyti leidimą auginti genetiškai modifikuotų bulves, kol nėra išsklaidytos visos abejonės dėl GMO įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai. Su juo ir kalbamės apie šio sumanymo eigą ir rezultatus, genetiškai modifikuotų organizmų skvarbą į Europos rinką ir galimus stabdžius tam.

- Prieš kelis mėnesius rengėte deklaraciją dėl GMO. Reikėjo surinkti 736 EP narių parašų, kad Europos Komisija šį klausimą nagrinėtų iš naujo. Nors akcentavote, kad Europos Parlamente vyrauja GMO nepalankios nuostatos, tačiau surinkti reikiamo parašų kiekio nepavyko. Ši nesėkmė nepakirto kojų?

- Šį pralaimėjimą vertinu kaip pralaimėtą mūšį, bet ne karą. Šiuo metu Europos Komisija rengia GMO produktų žymėjimo taisykles, aš savo ruožtu sieksiu, kad visi maisto produktai, kurių sudėtyje yra GMO, būtų aiškiai pažymėti, kad žmonės galėtų rinktis, turėtų galimybę atsisakyti maisto su modifikuotais genais.

Deja, dauguma europarlamentarų liko abejingi iniciatyvai ir parašų pritrūko. Tai liūdina ne tik dėl to, kad siekiant atkreipti dėmesį į šią problemą aš pats ir man talkinantys darbuotojai įdėjome labai daug nuoširdaus darbo, bet labiausiai dėl to, kad Europos Parlamente susidūrėme su abejingumu ir šaltumu...

Vis dėlto tikiu, kad įdėtas darbas nenuėjo veltui, nes keldami šią problemą atkreipėme žiniasklaidos dėmesį, daugiau žmonių sužinojo apie šį klausimą, ėmė atidžiau rinktis maisto produktus. Taip pat chemijos pramonės lobistams parodėme, kad netylėsime, matydami GMO skvarbą.

- Kaip vertinate maisto produktų ženklinimo taisykles, kad jei produkte GMO yra mažiau nei 0,9 proc., to nurodyti nereikia? Kad vartotojų neprivalu informuoti, jog jie perka pašarais, kuriuose yra GMO, šertų gyvūlių mėsą ir kitus produktus?

- Vertinu neigiamai, ir sieksiu, kad tokios nuostatos keistųsi. Pasenusios produktų žymėjimo taisyklės ir tvarkos praleido GMO ant mūsų stalo. Taip nepastebimai šie organizmai atsėlino iki mūsų stalo per mėsą, aliejų ir margarinus, majonezus, net saldainius ir šokoladus, nepalikdami pirkėjams net teisės rinktis. Tačiau, kaip ir minėjau, neketinu nuleisti rankų. Jau buvau parengęs deklaraciją dėl produktų žymėjimo, bet mane informavo, kad Europos Komisija kaip tik šiuo metu rengia naujas taisykles, todėl reikia jų pirma sulaukti. Jeigu matysiu, kad jose yra spragų, visomis išgalėmis sieksiu, kad vartotojai turėtų teisę rinktis.

- Ar Jūsų, kaip Europarlamentaro ir piliečio negąsdina tai, kad genetiškai modifikuoti pašarai sudaro pusę Lietuvoje pagaminamų pašarų ir GMO su gyvulių mėsa kitais produktais patenka ant mūsų stalo?

- Man tai kelia nerimą ir nepasitenkinimą. Ši GMO skvarba Lietuvoje įvyko tyliai, nebuvo, kam atkreipti visuomenės dėmesio. Todėl dabar būtų sudėtinga tai pažaboti, tačiau vėlgi tikiu, kad informuoti ir sąmoningi žmonės yra geriausias ginklas prieš GMO. Jeigu pasieksime, kad visi maisto produktai, kuriuose yra tokių organizmų arba pagaminti iš gyvūnų šertų GMO būtų pažymėti, žmonės galės patys nuspręsti, ar jiems vartoti tokius produktus. Pažvelkime, kokie procesai dabar vyksta su maisto priedais, žymimais raide E: vis daugiau produktų prekių lentynose skelbia „Jokių E“ ir maisto gamintojai pripažįsta, kad žmonės juos geriau perka, taigi vėl grįžtama prie natūralesnių gamybos metodų ir technologijų.

- Kaip nutinka, kad ES šalių visuomenė yra tarsi prieš GMO naudojimą, tačiau Europos Komisija vis tiek įteisinimo dar vieną šių kontraversiškų organizmų rūšies – bulvių „Amflora“ – naudojimą?

- Pramonės įmonės bulvių „Amflora“ įteisinimo siekė ilgus metus, darė tyrimus, dirbo lobistinį darbą... Šios bulvės nebus naudojamos maistui ar pašarui, todėl Europos Komisija jas pripažino. Vis dėlto, mano nuomone, tai žalingas žingsnis, nes egzistuoja rizika, kad šios bulvės kryžminimo būdu pateks į maistinių ir pašarinių bulvių veisles. Europoje nėra problemų užauginti bulves tradicinių veislių, tradiciniais ūkininkavimo metodais, tad kodėl mes turime rizikuoti žmonių sveikata ir įteisinti GMO bulves?

- Kaip manote, ar naujų GMO skverbimasis į Europos rinkas stiprėja? Kas tuo suinteresuoti, kas pagrindiniai stabdžiai?

- Akivaizdu, kad skvarba stiprėja, todėl turime priešintis ne tik valdžios lygmeniu, bet ir pilietiškai - vengti vartoti tokių produktų, reikšti protestą prieš jų plitimą, siūlyti būdų problemai spręsti. Didžiausia GMO skvarbos interesą turi chemijos pramonė. Bulvių įteisinimo siekė konkrečiai chemijos pramonės korporacija BASF.

Mažai tikėtina, kad bus visiškai išsklaidytos abejonės dėl GMO saugumo, jeigu ne tiesiogiai žmogui, tai intervencija gresia biologinei planetos įvairovei, tačiau traukiniui nuvažiavus taip toli kaip dabar, turime siekti, kad žmogui būtų užtikrinta teisė žinoti, ar produktuose yra bent menkiausia dalis genetiškai modifikuotų organizmų.

Kalbėjosi Daiva Červokienė
www.lsveikata.lt informacija