Pasirūpinus maitinimu – mažiau ligų ir nelaimių

Masinė emigracija šalies įmones verčia keisti ligšiolinę politiką, orientuotą į išlikimą rinkoje bei pelno didinimą, ir daugiau dėmesio skirti darbuotojams bei jų motyvacijai. Pirmuosius žingsnius šalyje žengia ir socialinę dirbančiųjų gerovę užtikrinsianti įstatyminė bazė.

Įkandin Socialinio draudimo įstatymo pataisų, skatinančių darbdavius papildomai drausti darbuotojų sveikatą, Seime pradėtas svarstyti darbuotojų maitinimo įstatymas.

Vienas iš šio įstatymo iniciatorių, seimūnas Algirdas Sysas, tvirtina, kad šiandien darbdavys privalo rūpintis ne tik darbo vietų kūrimu, bet ir socialine darbuotojų gerove. Maitinimo paslauga, anot jo, būtų viena iš priemonių, skatinančių darbuotojų motyvaciją.

Tai, kad dirbančiųjų skatinimas yra būtinas, tvirtina ir „Vakarų ekspreso“ kalbintų įmonių, sėkmingai taikančių darbuotojų skatinimo sistemas, atstovai.

Sotus dirba našiau
A. Sysas pastebi, kad nepaisant darbo jėgos trūkumo, tik nedaugelis šalies įmonių savo darbuotojams siūlo motyvaciją skatinančius socialinės gerovės paketus. Tuo metu užsienio valstybėse darbdaviai nesibaido prisiimti socialinės atsakomybės. Būtent užsienio praktika ir tapo pavyzdžiu naujajam įstatymui.

Pokalbininko teigimu, maitinimo paslaugos naudą pajustų ir darbuotojai, ir darbdaviai. Darbuotojams būtų garantuota sveika, subalansuota mityba, sykiu ir geresnė fizinė bei emocinė savijauta. Užsienio šalių tyrimai rodo, jog darbuotojų maitinimas lemia mažesnį biuletenių bei nelaimingų atsitikimų darbe skaičių.

Savo ruožtu tokią priemonę siūlanti įmonė, pokalbininko teigimu, sustiprintų savo konkurencines pozicijas, padidintų darbo našumą bei pelnytų darbuotojų lojalumą. Be to, darbdaviui, sudariusiam sąlygas darbuotojui tinkamai maitintis, valstybė teiktų mokesčių lengvatą – apmokestinamo pelno dalis sumažėtų maitinimui skirtų lėšų verte.

Įstatyme numatyta, jog darbuotojų maitinimu užsiimtų tarpininkas. Darbdavys iš jo pirktų kuponus, kuriais darbuotojai atsiskaitytų maitinimo tinkle dalyvaujančiose įstaigose. Pastarosios vėliau atgautų pinigus kuponus pateikdamos maitinimo tinklo organizatoriui. Beje, darbdaviui suteikiama laisvė pasirinkti maitinimo sistemą, t. y. jis gali nesinaudoti tarpininko paslaugomis ir tiesiogiai tartis su maitinimo įstaigomis dėl galimybės išgryninti kuponus.

Seimūno teigimu, tokia sistema būtų ypač patogi mažoms įmonėms, neturinčioms nei valgyklų, nei lėšų joms įrengti. Ji taip pat tiktų ir stambioms įmonėms, kurių darbuotojai dirba nutolę nuo pagrindinės darbovietės.

A. Syso teigimu, Europoje darbuotojų maitinimas – viena iš populiariausių socialinės gerovės užtikrinimo priemonių. Čia tokia skatinimo sistema gyvuoja jau gerą pusšimtį metų.

Labiau tinka gamybininkams
SEB Vilniaus banko Personalo departamento direktorės Jolitos Lauciuvienės nuomone, darbuotojų motyvacijos skatinimas organizuojant maitinimą šiai kompanijai nėra aktualus. Tokia forma labiau tinka gamybinėms įmonėms, kur darbas organizuojamas pamainomis vienoje vietoje.

Tačiau darbuotojams čia taikoma daugybė kitų skatinimo priemonių. Anot pokalbininkės, siekdama suburti ir išlaikyti aukščiausius kvalifikacijos specialistus, įmonė nuolat tobulina valdymo sistemą, didelį dėmesį skiria emociniam darbuotojų skatinimui.

„Darbuotojo karjeros planavimas, ugdymas ir kvalifikacijos kėlimas, atlygio sistemos tobulinimas, socialinės gerovės užtikrinimas, kasmetinis veiklos vertinimas – visos šios glaudžiai susijusios priemonės sudaro mūsų darbuotojų skatinimo sistemos visumą“, – vardijo J. Lauciuvienė.

Anot jos, didelis dėmesys kompanijoje skiriamas asmeniniams darbuotojų pasiekimams – už tai skatinama finansiškai. Įmonėje taip pat įgyvendintos ilgalaikės darbuotojų skatinimo priemonės – papildomas sveikatos draudimas, kaupiamojo pensinio gyvybės draudimo sistema, pagal darbo stažą darbuotojams suteikiama papildomų kasmetinių atostogų.

Vaišina vaisiais
Darbuotojų skatinimo būtinybę akcentuoja ir kitos „Vakarų ekspreso“ kalbintos įmonės – „Bitės“ grupės atstovai.

„Darbuotojų skatinimas yra būtinas, nes tik taip galime pritraukti geriausius savo srities specialistus ir sustiprinti jų lojalumą įmonei“, – tvirtino bendrovės viešųjų ryšių vyresnioji vadybininkė Lina Karosaitė.

Anot jos, darbuotojui svarbu žinoti, kad bendrovė yra ne tik pasiryžusi naudotis jo gebėjimais, bet ir pasirengusi investuoti į jo tobulėjimą. Todėl kiekvienam „Bitės“ darbuotojui siūloma jo poreikiams pritaikyti mokymai. Be to, pokalbininkės teigimu, labai svarbu, kad kiekvienas į įmonę atėjęs naujas žmogus galėtų siekti karjeros bendrovės viduje. Tam didžiausią potencialą turintiems darbuotojams čia sudaryta speciali talentų vystymo programa.

„Bitėje“ taip pat veikia papildomų naudų darbuotojams programa – visi komandos nariai yra apdrausti sveikatos, kelionės bei nelaimingų atsitikimų draudimu, darbuotojams apmokama dalis sporto išlaidų, kas rytą jie vaišinami šviežiais vaisiais. Bendrovė taip pat ketina svarstyti personalo maitinimo galimybę.

Be to, anot Linos Karosaitės, įmonė naudoja ir netradicines skatinimo priemones už darbuotojų pasiektus rezultatus. „Bitė“ turi savo Šlovės alėją, kurioje įamžinami ypatingi bendrovės laimėjimai bei juos pasiekusių komandos narių vardai.

Pokalbininkės teigimu, darbuotojų skatinimo svarbą rodo pasiekti rezultatai – beveik pusė darbuotojų „Bitėje“ dirba daugiau kaip penkerius metus, o net 70 procentų vadovaujančias pareigas užimančių asmenų bendrovė išsiugdė pati.

Indra Duotaitė
„Vakarų ekspreso“ informacija, 2007 06 13
Skaityti kitus „Vakarų ekspreso“ straipsnius>>