Saldžioji „Baklava“
Dėl šio saldumyno jau reiktų pradėti ir muštis, nors pasaulio kulinarijos žinovai tvirtina, kad tai universalus desertas ir priskirti jį vienai ar kitai kultūrai beprasmiška. Teoriškai manoma, kad saldėsis „kilęs“ iš Graikijos ar Turkijos, o praktiškai tai itin populiarus desertas Viduriniuosiuose ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat mėgiamas kai kuriose Vakarų Europos bei JAV šalyse, tačiau kiekviena kultūra šiam saldumynui suteikė ir savo skonį. Man asmeniškai, tai be proto saldus desertas, kurio galiu tik paragauti, bet ne daugiau, nors yra žmonių tikrai labai mėgstančių šitą saldumyną.
Šiaip tradicinė „baklava“ gaminama iš iš phyllo tešlos ( tai tokia iki popieriaus plonumo iškočiota tešla ), riešutų, cinamono, cukraus, sviesto, medaus, vanilės, citrinų žievelės. Tačiau tuo neapsiriboja saldžioji „baklava“. Kita šio skanėsto versija, kuri populiari Artimųjų Rytų šalyse – kai naudojami pekano riešutai ir gvazdikėliai. Dar viena versija, kai pekano riešutai keičiami į graikiškus, o vietoje sviesto naudojamas margarinas ir dar citrinų sultys. Tuo nesibaigia „baklavos“ receptai – kai kada dar naudojama migdolų riešutai, o štai šokoladinei „baklavai“ panaudojama visa eilė ingredientų – šokolado druožlės bei citrinų žievelės, o sirupas ruošiamas iš apelsinų sulčių, citrinų sulčių, vandens bei medaus. O kur dar visa eilė šio skanėsto receptų - tai ir spanguolinė, pistacijų riešutų baklava ar baklava su razinomis.
Nežinau, kaip tiksliai, bet pabandysiu aprašyti sirietiškos „baklavos“ receptą. Tam reikės pusės kilogramo trintų graikiškų riešutų, pusės stiklinės cukraus, pusės arbatinio šaukštelio kardamono, apie 400 gr. sviesto, stiklinės medaus ir phyllo tešlos ( girdėjau, kad tokios tešlos galima įsigyti kai kuriuose didžiuosiuose prekybos centruose ).
Skanaukite į sveikatą!
Jolanta Bagurskienė
Nuotrauka: http://candiedquince.ca
Meniu.lt informacija
