Norite tausoti skrandį? Klausykitės jo režimo

Normalus skrandžio darbas – žmogaus sveikatos pagrindas. Norėdami būti sveiki, turite žinoti, ką mėgsta ir ko nemėgsta skrandis.

* Skrandis mėgsta režimą. Norite tausoti skrandį? Valgykite ne rečiau kaip 3 kartus per dieną, o dar geriau – 4 kartus per dieną. Valgyti patariama tuo pat metu kas 3-4 valandas. Jei laikysitės šio valgymo režimo, skrandis laiku ims gaminti skrandžio sultis, būtinas maistui suvirškinti.

* Skrandis mėgsta ritualus, bet nemėgsta skubaus atsainaus valgymo. Valgydami visą dėmesį skirkite tik valgiui, o ne laikraščiui ar knygai. Jei mėgausitės paruoštų patiekalų aromatu ir skoniu, skrandis išskirs pakankamą skrandžio sulčių ir fermentų kiekį.

* Skrandis mėgsta saiką. Valgykite tiek, kad atrodytų, tarsi kažko trūksta, nes sotumo jausmas pajuntamas vėliau.

* Skrandis – estetas. Ne mažiau nei skanų maistą, skrandis mėgsta ir gražius indus.

* Skrandžiui svarbiausia maisto sudėtis ir jo kokybė. Ypač skrandžiui tinka termiškai neapdirbti maisto produktai, kuriuose daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kad skrandis gerai dirbtų, valgykite kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, įvairių salotų, paskanintų augaliniu aliejumi.

* Skrandis mėgsta vegetarišką maistą, tačiau jam reikia ir mėsos, paukštienos bei žuvies.

* Skrandžiui sveikiausias virtas ir garuose paruoštas maistas. Taip paruoštą maistą skrandis lengviausiai perdirba. Be to, virtuose ir garuose paruoštuose patiekaluose išlieka daugiau vitaminų. Skrandžiui tiks, jei patiekalus sūdysite ruošimo pabaigoje.

* Skrandis mėgsta saikingai vartojamus prieskonius. Atminkite, kad druska, pipirai, lauro lapai, garstyčios, kmynai, petražolės, krapai, svogūnai ir kitos žaliosios daržovės stimuliuoja skrandžio darbą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą.

* Skrandžiui patinka natūralios vaisių ir daržovių sultys, nemineralizuotas vanduo, o retsykiais – ir tamsusis alus. Jis ypač mėgsta ledinį vandenį, kuris ramina sudirgusią skrandžio gleivinę.

Pavalgius patariama 15-20 minučių pailsėti, o ne strimgalviais kibti į darbus. Pasak specialistų, po valgio pailsėjus, skrandis ima gaminti endorfiną, vadinamą „laimės hormonu“.

Mityba turi didžiulę reikšmę ne tik mūsų nuotaikai, bet, žinoma, ir sveikatai. Nuo produktų kokybės labai priklauso organizmo medžiagų apykaita. Sveikata, jaunystė, grožis, fizinis ir psichinis pajėgumas labai priklauso nuo paties žmogaus.

Hipokratas maisto medžiagas pavadino mūsų vaistais, o vaistus – mūsų maistu. Dėl blogos maisto kokybės sutrinka medžiagų apykaita. Kai žmogus maitinasi vienodai, pavyzdžiui, dienos racione dominuoja mėsa, virtas maistas, sutrinka virškinimas. Gyvas, arba žalias, augalinis maistas turi mineralinių medžiagų, mikroelementų, organinių rūgščių, vitaminų ir kitų naudingų medžiagų. Virtas valgis praranda didžiąją dalį vitaminų, jie lieka vandenyje. Tačiau jei kartu su virtu ir beverčiu maistu vartojamas gyvas augalinis maistas, kuriame daug saulės energijos (daržovės, vaisiai), mityba natūraliai subalansuojama.

Maistas, patenkantis į mūsų organizmą, turi įtakos mūsų savijautai bei nuotaikai. Gerai žinome, jog alkanas žmogus yra piktas. Tačiau prisivalgę nesveiko, nesuderinto maisto taip pat jausime diskomfortą.

Ar galima nustatyti žmogaus charakterį prie stalo?

Užsienio psichologų tyrinėjimai parodė, kad pavyduoliams patinka prėskas valgis. Egoistai pirmenybę teikia rūgščiam maistui. Linkę aukotis ir romantiški žmonės, atvirkščiai, negali atsilaikyti prieš saldumynus. Potraukį sūdytiems delikatesams jaučia ne tik nėščios moterys, bet ir kūrybiški, darbštūs, pasiaukojantys žmonės. Valgis slopina nerimą, veikia kaip natūralus trankvilizatorius, stimuliuojantis nervų sistemos parasimpatinės dalies darbą. „Jei valgote tuomet, kai būnate sutrikdyti, maistas prilygsta gydymuisi“, – teigia žymus anglų dietologas G. Vilsonas. Bet toks „gydymasis“ neretai gali priauginti nepageidaujamo antsvorio.

Kas kaip valgo, taip ir dirba...

Psichologai pataria darbdaviui, priimančiam darbuotoją į atsakingas pareigas, nueiti kartu su juo papietauti. Pietų metu galima nemažai sužinoti ne tik apie būsimo darbuotojo charakterį, bet ir apie tai, kaip jis dirbs. Jei žmogus valgo godžiai – šio žmogaus charakteris yra nelengvas ir užslėptas. Valgantys greitai, tačiau pasimėgaudami, ir ne bet kokį maistą – lygiai taip pat ir dirba. Jei valgančiajam yra svarbu, kiek vitaminų yra maiste, žmogus bus reiklus darbe. Pastebėta, jog lėtai valgo geri organizatoriai. Jei žmogus valgo tik tam tikromis valandomis, galvodamas apie savo sveikatą, jis bus pedantiškas ir darbe. Flegmatiško, šakute „kapstančio“ maistą į darbą priimti neverta, nes toks pats tingus jis bus ir darbe.

Parengė Raminta Skripkaitė
Šaltiniai: emaxhealth.com; rian.ru
Nuotrauka: inmagine.com

2010 08 23